Žurnalo „Valstybė“ vyr, redaktorius Eduardas Eigirdas neabejoja, kad Lietuvoje kils nauja ekonominė krizė yra tik laiko klausimas, kad tai įvyks. Per antrąją konferencijos dieną kalbėta apie kaip verslo pasiruošimo būsimiems sunkumams svarbą.
Jis pastebėjo, kad 2009 m., kai buvo kalbama, kad Lietuva išgyvena sudėtingiausius finansinės krizės metus, susidomėjimas verslo konferencijomis buvo itin padidėjęs, o dabar situacija priešinga – nors kalbama, kad Lietuvos verslas išgyvena „aukso amžių“, susidomėjimas renginiais, galinčiais suteikti papildomų žinių ir naudingos informacijos, yra gerokai sumažėjęs. Tai galėtų būti vienas iš signalų, kad verslas galimai artėjantį sunkmetį mato kitaip arba apie jį vengia galvoti.
Kovo 21 d. Lietuvos finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Jos skaičiavimais, 2019 m. BVP turėtų didėti 2,6 proc., tai mažiau nei buvo numatyta 2018 m. rudenį, kai ji siekė 2,8 proc.
2020 m. Lietuvos BVP turėtų augti dar lėčiau 2,4 proc., 2021 m. – 2,3 proc., 2022 m. – 2,3 proc.
Konferencijoje kalbėjęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ERPB direktorius Vidurio Europai ir Baltijos regionui Grzegorzas Zielinskis pristatė Centrinės Rytų Europos ir Baltijos regiono apžvalgą, kalbėjo apie regione įvykusius pokyčius, ateities galimybės ir potencialias grėsmes.
„Regione yra nepaprastai gerų, produktyvių bendrovių, kurios yra labai konkurencingos, tačiau šiam regione taip pat yra įmonių, kurios yra visiškai priešingoje pusėje ir veikiausiai turės baigti savo gyvavimą“, – kalbėdamas apie verslo konkurencingumą Centrinės Rytų Europos ir Baltijos regione sakė jis.
Gyventojų sveikata kelia nerimą
Kartu, jis priminė, kad artimiausiu šio regiono laukia iššūkiai. Pavyzdžiui, iki 25 proc. sumažės Europos fondų investicijos į šio regiono įmones ir tai turės poveikio verslo bendruomenei regione.
Ruošiantis šiam pokyčiui regione lieka keletas neišspręstų esminių problemų, kurios kenkia verslo konkurencingumui. Viena jų, iš sovietmečio paveldėtas gana neefektyvus elektros naudojimas, kas kelia ir gamybos ir galutinės prekės kainą. Kita – neišspręstos taršos problemos, kurios iš esmės blogina gyventojų sveikatos būklę.
„Dėl gana didelio sergamumo širdies ir kraujagyslių ligų žmonės šiame regione būdami vyresni nei 50-ies, užuot kurdami pridėtinę vertę, serga ir miršta“, – vaizdingai kalbėjo G. Zielinskis.
Pasak jo, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tikslas regionui yra padėti diegti verslo sprendimus, kurie galėtų būti naudingi verslo konkurencingumui ir kartu paskatinti racionalų energetinių išteklių naudojimą.
Lietuva – silpniausias Baltijos tigras
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ERPB vertinimu, paskelbtu 2018 m. lapkritį, Lietuvos ekonomikos augimas 2019 m. bus kukliausias Baltijos šalyse. Sparčiausias bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas prognozuotas Latvijai. Be to, Lietuvos ekonomikos augimas šiemet yra prognozuojamas mažesnis, nei Vidurio Europos ir Baltijos šalių regiono vidurkis.
Banko vertinimu, 2019 m. Lietuvos ekonomikos plėtra turėtų sumažėti iki 2,8 proc., Latvijos – 3,5 proc., Estijos – 3 proc.
Prognozuojama, kad Vidurio Europos ir Baltijos šalių regiono ekonomikos kartu 2019 m. augs 3,5 proc.
Anot ERPB analitikų, neigiamos įtakos Lietuvos ūkio augimui turi numatomas paklausos mažėjimas pagrindinėse šalies eksporto rinkose.
Darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas turės vis didesnę neigiamą įtaką verslui, o tai gali paskatinti įmones atidėti investicijų sprendimus, nes kvalifikuotų darbuotojų trūkumą nėra taip lengva pakeisti automatizuotais sprendimais.
Spartaus darbo užmokesčio augimo įtaka vartojimui mažės, nes turėtų didėti taupymui skiriamų lėšų dalis, nurodo ERPB.
ERPB nuomone, sparčiausias augimas regione 2019 m. prognozuojamas Slovakijai (4 proc.), kai pernai jis numatytas Lenkijai (4,7 proc.).
Ką prognozuoja Lietuvai
Kovo 21 d. paskelbtos Lietuvos ekonomikos prognozės numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2019-2022 m. didės 2,4 proc. vidutiniškai per metus. Tai apie 0,8 p. p. daugiau nei ES vidurkis.
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2022 m. šalyje perkops 1500 eurų (atitikmuo iki reformos sudarytų 1180 eurų) ir palyginamosiomis sąlygomis bus 2 kartus didesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.
Darbo užmokesčio augimo tempui poveikį turės nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 555 eurų (neatsižvelgus į 2019 m. mokestinius pakeitimus – iki 430 eurų.) padidinta MMA ir pernai padidintas darbo užmokestis švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, pranešė Lietuvos finansų ministerija.
Nuo 2017 m. spalio metinė infliacija Lietuvoje mažėja, o 2018 m. pabaigoje sudarė 1,8 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius 2 metus. Vidutinė metinė infliacija 2018 metais sudarė 2,5 proc., arba 1,2 p. p. mažiau nei 2017 metais (3,7 proc.).
Sąlygas palyginti mažam infliacijos tempui šiuo metu sudaro palankios maisto prekių žaliavų kainos, metų pabaigoje sumažėjus naftos kainai atpigę degalai, pingančios neenerginės pramoninės prekės.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija sumažės nuo 2,5 proc. 2018 m. iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2,1 proc. 2021 m. ir 2 proc. 2022 metais.
