Jolanta Grubliauskaitė
Pastaruoju metu Lietuvos teritorijoje ir kitose Vakarų šalyse fiksuojama suintensyvėjusi žvalgybinė veikla, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, – įspėja Valstybės saugumo departamentas.
Istorikų tokie įspėjimai nestebina – esą Rusijos šnipai Lietuvoje knibžda jau nuo tada, kai buvo atgauta nepriklausomybė. Tačiau ir jie sutinka, kad šiuo metu grėsmė šaliai gerokai padidėjusi, todėl gyventojams reikia būti itin budriems. Tačiau panašu, kad gyventojams, tarp jų ir kai kuriems Šiaulių politikams, budrumo trūksta. Tikėdami gražiomis kalbomis lietuviai jau atsidūrė ties Didžiojo apakimo riba.
Aktyviausiai veikia Rusija
Valstybės saugumo departamentas (VSD) parengė informacinį leidinį, kuriame Lietuvos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes.
Saugumiečių teigimu, aktyviausiai ir agresyviausiai prieš mūsų šalį veikia Rusijos žvalgybos tarnybos. Prieš Lietuvos interesus taip pat veikia Baltarusijos ir kelių kitų valstybių žvalgybų tarnybos.
Teigiama, kad Rusija siekia rinkti informaciją apie Lietuvą ir jos subjektus, kurią vėliau galėtų panaudoti priimdama politinius ir ekonominius sprendimus. Tuo metu Baltarusija ir kitos valstybės labiau domisi informacija, tiesiogiai susijusia su jomis: šių šalių politinės opozicijos veikla, ryšiais Lietuvoje ir pan.
Pasak VSD, 2004 – 2014 metais dėl atskleisto šnipinėjimo iš Lietuvos buvo išsiųsta 11 užsienio valstybių žvalgybos pareigūnų. Kaip teigia saugumiečiai, šnipinėjimo tyrimai nebūtinai baigiami užsienio žvalgybos tarnybų darbuotojų ir jų agentų sulaikymu ar išsiuntimu iš valstybės, tačiau tokia veikla yra kontroliuojama ir neutralizuojama jos keliama grėsmė.
Sekama „taikinių“ pėdomis
VSD informavo, kad pirmiausia žvalgybos tarnybos nustato asmenis - „taikinius“. Tokiais „taikiniais“ galite tapti ir jūs, jei dirbate su įslaptinta ar kita svarbia politine, ekonomine ar karine informacija. Sakote, kad nepatenkate į šiuos sąrašus ir jaučiatės ramūs? Visai be reikalo!
„Užsienio žvalgybos tarnybas domina ne tik dirbantieji su įslaptinta informacija, bet ir tam tikros žvalgybą dominančios srities specialistai ar perspektyvūs asmenys. Todėl net jeigu šiuo metu neinate jokių svarbių pareigų, nedirbate su įslaptinta informacija, esate studentas, jaunas politikas, žurnalistas ar mokslininkas, taip pat galite dominti užsienio žvalgybas“, – rašoma VSD informaciniame leidinyje.
Asmenys, kurie tampa šnipų „taikiniais“, gali būti slaptai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių, slaptai filmuojami, jų pokalbiai gali būti įrašinėjami viešbučių kambariuose, apžiūrima ten ir kitur be priežiūros palikta elektroninė įranga, lagaminai. Pasak VSD, informacijai apie užsieniečius rinkti užsienio žvalgybos tarnybos gali panaudoti ir tų asmenų verslo partnerius, draugus, pažįstamus.
„Siekiant išsiaiškinti ir neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, labai svarbus yra visuomenės sąmoningumas ir iniciatyva. Todėl jei jums kilo įtarimų, kad jus ar jūsų organizaciją šnipinėja užsienio valstybių žvalgybos tarnybos, prašome kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Mūsų darbuotojai padės jums įvertinti, ar pavojus yra realus, ir imsis veiksmų, kad šnipinėjimo veikla būtų nutraukta“, – teigiama VSD informaciniame leidinyje.
Lietuva pažadinta iš letargo miego
Išgirdęs apie tai, kad Rusijos šnipai Lietuvoje suaktyvino savo veiklą, istorikas, Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas nė kiek nenustebo: „Visais laikais čia tų šnipų buvo. Kai tik paskelbėme nepriklausomybę, taip ir šnipai veikia. Lietuva, ir visos Baltijos šalys, yra labai svarbioje strateginėje padėtyje. Būtų net keista, jei čia niekas nešnipinėtų.“
Istorikas pripažįsta, kad grėsmė Lietuvai šiuo metu ženkliai padidėjusi. Ir čia esą vėl kalta Lietuvos geopolitinė padėtis.
„Žinoma, šiandien ta grėsmė yra padidėjusi, ir ženkliai padidėjusi. Niekas netikėjo, kad, pavyzdžiui, po Gruzijos, Moldovos, gali vykti tokie įvykiai Ukrainoje. Bet mes matome aiškiai, kad Kremliaus agresija tik didėja, ji nemažėja. Mes matome Putino radikalius pasisakymus. Aš pasakyčiau taip, kad mus visus dabar pagaliau pažadino iš letargo miego“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė A. Gumuliauskas.
Lietuva, pasak istoriko, letargo miegu užmigo 2004 metais, kai įstojo į Europos Sąjungą ir NATO. Tada esą pasklido pareiškimai, kad esame tokie saugūs kaip niekada. „Taip mus užmigdė. Ir budrumą mūsų užmigdė. Netgi valdžios žmonės tada mėtėsi pareiškimais, kad mus apgins NATO, kad nėra čia ko mums tos kariuomenės turėti, galime grašius skirti krašto apsaugai... Tai dabar visi pabudo“, – teigė A. Gumuliauskas.
Jo teigimu, net dabar, kai nuspręsta daugiau lėšų skirti krašto apsaugai, gero rezultato pasiekti nepavyks. Būtina, kad visi žmonės būtų pilietiški.
„Reikia skirti labai didžiules lėšas švietimui, jaunosios kartos patriotiniam auklėjimui. Jeigu švietimo ministras vis dar nesupranta, kad reikia privalomo istorijos valstybinio brandos egzamino, tai aš nežinau... Jeigu šiandien kas nors Lietuvoje įvyktų, tai aš nežinau, ką darytų tie 16-18 metų vaikinai. Jie net nežino, kaip laikyti rankoje šautuvą. Ir išvis jie nieko nežino. Aš matau pavienes iniciatyvas, bet nėra tokio komplekso priemonių“, – teigė istorikas.
Istorija nesikartoja, istorija moko
„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą rašė, kad Šiauliuose planavo įsikurti styginio transporto įkūrėjai. Išgirdę šią žinią šiauliečiai griebėsi už galvos ir klausinėjo, kaip miesto valdžia savo noru įsileidžia į miestą Rusijos šnipus.
Paklaustas, ką mano apie šį projektą, istorikas A. Gumuliauskas susimąstė.
„Toks priimtas sprendimas rodo kai kurių miesto Tarybos narių visišką nesusigaudymą einamojoje politikoje. Kai aš sužinojau apie šitą sprendimą, iš karto pasakiau: „Ką jie kvaili? Prie NATO bazės rusai statys dabar kažkokį tyrimų institutą?“ Čia absurdas juk. Kodėl būtent ten davė tą žemę? Juk galėjo duoti kur nors link Kuršėnų važiuojant, ar link Kelmės, prie Aukštelkės... Tada jokių problemų. Bet kada pašonėje oro uosto... Juk jis yra strateginis objektas. Čia reikia mąstyti. Pažiūrėkite, 1940 metais sovietai Šiaulių dar nebuvo užėmę, o į aerodromą sovietų lėktuvai atskrido pirmi. Dar sovietų kareivių nebuvo, o lėktuvai jau buvo. Tai reiškia, kad čia yra svarbus strateginis taškas, reikia šiek tiek istoriją žinoti. Juk istorija nesikartoja, bet moko“, – teigė A. Gumuliauskas.
Primename, kad Šiaulių miesto valdžia paprašyta Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus privalo nutraukti pasirašytą investicijų sutartį su bendrove „Rail Skyway Systems Ltd“, nes baiminamasi, kad čia įsikūrę styginio transporto išradėjai gali kelti grėsmę valstybės ir NATO saugumui. Ši sutartis turėtų būti nutraukta ketvirtadienį vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje.
Esame ties naujojo Didžiojo apakimo riba
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Šiaulių naujienoms“ teigė, kad nereikėtų stebėtis, jog šiuo metu į Lietuvą plūsta Rusijos šnipai, tačiau būtina išlikti budriems ir nepadaryti klaidų:
„Šiandien plika akimi galime pamatyti ir paskaityti, ką daro Kremlius ir ponas Putinas. Tai agresija prieš kaimynines valstybes. Ir ta agresija grindžiama išgalvotais argumentais apie neva pažeidžiamas rusų teises. Neminimos ir tos teisės, bet kalbama apie aktyvią tų teisių gynybą. Taip pat ir panaudojant karinę jėgą. Tačiau iki šiol Rusija naudojo ne tik karinę jėgą, bet prieš Lietuvą vykdomas ir ekonominis karas. Nenuostabu, kad ir šnipinėjimas vyksta, nes tokia šalis naudoja, matyt, visas įmanomas priemones. Todėl budrus, be abejo, turi būti ne tik VSD, bet ir visi lietuviai.“
Tačiau panašu, kad šiuo metu ne visi lietuviai budrūs. Politikos apžvalgininko Alvydo Medalinsko teigimu, lietuviai gyvena antivakarietiškomis nuotaikomis.
„Aš pastebiu vis daugiau antivakarietiškumo. Apie tai pats ne kartą esu kalbėjęs, kėlęs tą klausimą viešoje erdvėje. Nes aš manau, kad esame ties naujojo Didžiojo apakimo riba. Anksčiau Didysis apakimas buvo prieš 1940 metus, kai žmonės manė, kad labai gerai, jog ateina Rusija, kuri gali nuversti nekenčiamą prezidentą Smetoną, ir tik vėliau suprato, kad tai yra okupacija. O dabar žmonių, kurie mano, kad štai Putinas yra toks šaunus, tvirtas vyras, kad jo bijo Vakarai ir pan., yra vis daugiau. Ir aš iš tikrųjų nenorėčiau, kad atsitiktų taip, jog Lietuvos žmonės galėtų išbandyti, ką reiškia tas putinizmas“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė jis, pridurdamas, kad didžiausia problema kyla dėl to, kad žmonės tiki propaganda, nesugeba analizuoti faktų, vertinant įvairius informacijos šaltinius.
