Ekspertams nustačius, kad dėl Europą užgožusio pelenų debesies supanikuota be reikalo, lėktuvai žemyne iki vakar vakaro vis tiek nei kilo, nei leidosi. Skrydžių bendrovės skundėsi prarastais milijonais nutylėdamos, kad didžiąją dalį nuostolių perkėlė žmonėms ant pečių, bei siuntė teisybės ieškoti ugnikalnyje. Mūsų valdžia stringantiems keleiviams taip pat visai nesistengė padėti.
Pagalbos - jokios
Atšaukta. Šis žodis visomis kalbomis dar vakar puikavosi kone visų Europos oro uostų tvarkaraščiuose. Skrydžius žemyne iš dalies vykdė tik Turkija, Italija, Bulgarija, Serbija. Vilniaus tarptautiniame oro uoste kilo ir leidosi vos keli lėktuvai - buvo susisiekimas su Maskva, Kijevu, Tenerife. Tuščiame oro uoste trypčiojo vos keli keleiviai, atvykę bandyti laimės išskristi arba reikalauti, kad skrydžių bendrovės grąžintų pinigus, duotų bilietus artimiausiam reisui ar kompensuotų viešbučius bei kelionės išlaidas.
Pasak Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vyresniosios specialistės Gintarės Žydelienės, šios prievolės skrydžių bendrovėms, net jei skrydžiai nevyksta dėl gamtos stichijos, yra nustatytos europinių teisės aktų.
Tačiau dauguma keleivių liko be nieko - bendrovių atstovybės Vilniaus oro uoste žmonėms siūlė nebent skrydžius po savaitės. Kompensacijų ar pagalbos - jokios.
Jaučiasi kaip kalėjime
Į Olandiją, Amsterdamą su kompanija “Finnair” turėję grįžti sutuoktiniai Diana ir Omikas tvirtino, jog ši savaitė - viena blogiausių jų gyvenime. Mat Diana atvyko į Vilnių palaidoti mamos, o oro bendrovė pateikė siurprizą - prarastų pinigų neketina grąžinti.
“Turėjome grįžti šeštadienį, skrydis atšauktas jau antrą kartą. Dirbame senelių namuose - darbdaviai jau skambina. Labai pikta, kad kompanijos visiškai niekuo nepadeda žmonėms - patys ieškojomės ir viešbučių, ir mokėjome už važinėjimą. O už atšauktą skrydį pinigų niekas negrąžina. Bet išlaidos milžiniškos - už kelionę į abi puses sumokėjome 2400 litų”, - pasakojo Diana.
Pora po ilgų paieškų sugebėjo nusipirkti autobuso bilietus į Berlyną. Nei į Olandiją, nei į Lenkiją ar kitas šalis traukinių ar autobusų bilietų paprasčiausiai nėra.
“Jaučiamės kaip kalėjime, - sutuoktinei pritarė Omikas. - Niekaip nesuprantu, kodėl jūsų Vyriausybė ir skrydžių kompanijos neveikia kartu, nepasiūlo žmonėms išeities, pavyzdžiui, kelionės autobusais ar traukiniais, nepasiūlo net viešbučių. Dabar mums tik aiškina - štai, duodame jums bilietą kitai savaitei. Už viešbučius, maistą susimokėkite patys.”
Verslas nelaukia
Erikas Macija, vadovaujantis prancūzų ir lietuvių statybos bendrovei, tvirtino, kad “Brussels Airlines” Vilniuje taip pat pasiūlė “puikų” variantą - tik skristi lėktuvu ir tik kitą savaitę. Tiesa, pinigus už bilietą jis dar tikisi vėliau susigrąžinti.
“Išvykti jokių galimybių. Norėjau skristi į Prancūziją per Briuselį - šiandien skrydis atšauktas, jie maloniai siūlo skrydį kitą savaitę. Bet manęs laukia verslo reikalai. O greičiausiu maršrutu traukiniais ir autobusais užtrukčiau 4-5 dienas. Aišku, jei kompanija apmoka išlaidas, gal kam ir linksma taip atostogauti. Bet gyvenimo išlaidas dabar tenka apmokėti pačiam. Tad skolinsiuosi automobilį ir važiuosiu”, - tvirtino prancūzas.
Atostogos per prievartą
Kai kurie, tiesa, mėgaujasi buvimu Lietuvoje. Pavyzdžiui, JAV jau keliolika metų gyvenantis Jonas Tamulynas tvirtino visgi sutikęs su bendrovės “Lufthansa” siūlymu palaukti lėktuvo savaitę ir planuoja pailsėti Lietuvoje. “Turiu savo statybos įmonę, tad laiką planuoju pats. Aišku, labai nemalonu, kad taip įstrigome, buvo planų. Jie bilietą pasiūlė tik po savaitės. Tad greičiausiai teks vykti pažvejoti”, - juokavo jis. Vokietijoje, Štutgarte, dirbantys Aleksandras ir Julija sakė jau patyrę darbdavių spaudimą - dėl priverstinių “pravaikštų” nukentės atlyginimas. Negana to, iš jų tyčiojasi bendrovė “Lufthansa”.
“Jie jokių išlaidų nekompensuoja - nei važinėjimų, nei viešbučių. Aiškina, kad jei skrydis būtų buvęs atšauktas dėl jų kaltės, mokėtų iki 520 litų per dieną. Dabar nieko neduoda. Nukėlė skrydį iki trečiadienio, bet duoda 99 procentus, kad jis neįvyks. Tad išsinuomojome automobilį - juo ir važiuosime”, - sakė Aleksandras.
Stringa ir politikai
Dėl Europoje atidėtų skrydžių į Lietuvą neatvyko Norvegijos užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Stiorė, taip pat Moldovos parlamento delegacija. Iš Ispanijos sostinės Madrido dėl atšauktų skrydžių namo niekaip negali parsirasti vyriausiasis Lietuvos bankininkas Reinoldijus Šarkinas. Paryžiuje įstrigo ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
“Vakaro žinios” primena, kad dėl gamtos išdaigų daugybės valstybių vadovai atšaukė savo dalyvavimą sekmadienį vykusiose per lėktuvo katastrofą žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio bei jo žmonos Marijos laidotuvėse.
Milžiniškas mastas
Į paniką dėl kilusio chaoso puolė ir Europos Komisija. Jos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas pareiškė, kad aukščiausioji ES vykdomosios valdžios institucija planuoja įvertinti per Islandijos ugnikalnio išsiveržimą išmesto milžiniško pelenų debesies poveikį Bendrijos ekonomikai. Jis taip pat nurodė, kad bet kokie veiksmai sprendžiant šią problemą turi būti tinkamai koordinuojami.
“Svarbu, kad visos priemonės būtų svarstomos ir koordinuojamos Europos lygiu”, - sakė Ž.M.Barozas.
ES valstybių narių transporto ministrai vakar rengė skubią vaizdo konferenciją dėl susisiekimo oro transportu krizės sprendimo.
Buvo aptariamas pasiūlymas leisti JAV ir Azijoje įstrigusiems keleiviams skristi iki Ispanijos, o iš čia vėliau keliauti traukiniais, autobusais ar laivais.
Kilus chaosui iki vakar nukentėjo apie 7 mln. žmonių, per 4 dienas buvo atšaukta per 63 tūkst. skrydžių. Tuo tarpu į Vilniaus oro uostą iki vakar popietės negalėjo atskristi apie 12,3 tūkst. keleivių ir maždaug tiek pat - išskristi.
“Mes negalime tiesiog laukti, kol pelenų debesis išsisklaidys”, - akcentavo ES transporto komisaras Simas Kalas.
Perdėta panika
Beje, Vokietijos oro bendrovės mano, kad oro erdvė daugelyje Europos šalių buvo uždaryta be reikalo.
“Dėl skrydžių draudimo, kuris remiasi tik kompiuterio skaičiavimais, padaroma milijardinė žala ekonomikai”, - piktinosi koncerno “Lufthansa” atstovas Klausas Valteris. Jis patvirtino, kad bendrovės lėktuvai šeštadienį atliko bandomuosius skrydžius ir kilo į aštuonių kilometrų aukštį, tačiau nė menkiausia žala jiems nebuvo padaryta. Todėl kompanija reikalauja, kad prieš uždraudžiant skrydžius būtų pateikiami patikimi matavimai. Tačiau tai, kad nuostoliai užkraunami ant keleivių pečių, negrąžinama jiems pinigų už neįvykusius skrydžius, K.Valteris nutylėjo.
Verkia ne visi
Tačiau antžeminio keleivių vežimo bendrovėms chaosas išėjo tik į naudą. Lietuvos keleivinių autobusų bendrovės tikino, jog paklausa tokia didelė, kad neįmanoma jos patenkinti: vos paskelbiamas papildomas reisas, visi bilietai akimirksniu išperkami. Keleivių stygiumi nesiskundė ir “Lietuvos geležinkeliai”. Tačiau mūsų Vyriausybė, priešingai nei, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos bei kitų šalių, nesivargino įsikišti užtikrinant, kad keliasdešimt tūkstančių keleivių galėtų pasiekti kelionės tikslą.
Skaičius
28 700 Tiek žmonių Lietuvoje dėl chaoso oro erdvėje turėjo atidėti keliones.
Stengėmės, bet prieš vėją nepapūsi
Eligijus MASIULIS - susisiekimo ministras:
Situacija neįprasta - gamta siunčia išbandymus. Niekas negalėjo suplanuoti tokios situacijos. Kiek kalbėjau su kolegomis kitose valstybėse, egzistavo chaosas ir Lenkijos, Austrijos, Vokietijos traukiniuose - žmonės veržėsi be bilietų, nes jų pardavimas buvo nutrauktas. Tai tik parodo, kas atsitinka, kai sutrinka normalus transporto ritmas. Iš to turėtų daryti išvadas kompanijos, kurios konkuruoja su transporto rinka.
Savaitgalį buvo kalbėta, stengėmės, kad būtų lanksčiau organizuojami tarptautinių traukinių grafikai. Privačių kompanijų negalime įpareigoti kaip nors elgtis. Bet kompanijos visada pačios rūpinasi savo autoritetu, transportu. O jei kyla bent mažiausia abejonė dėl galimos aviakatastrofos, priimami sprendimai, kad nebūtų nė vieno procento rizikos. Aišku, galima visaip situaciją vertinti. Bet kas būtų, jei būtų nutikusi nelaimė? Aišku, Lietuvoje buvo rekomendacija lėktuvams nekilti, nors pilotai patys sprendė, kaip elgtis. Įtampos pridėjo ir įvykusi Lenkijos prezidento lėktuvo aviakatastrofa.
Vartotojai - kvailių vietoje
Juozas IMBRASAS - europarlamentaras:
Europarlamente teikiau siūlymą dėl bankrutavusių oro skrydžių bendrovių: kad valstybė prisiimtų įsipareigojimus grąžinti keleiviams pinigus, o tos pačios valstybės iš bendrovių išsireikalautų pinigus. Nes dabar vartotojas yra paskutinėje vietoje. Panašiai reikėtų reglamentuoti ir "forsmažorinius" atvejus, nes ir čia labiau paisoma bendrovių interesų, o ne vartotojų. Visi sprendimai turėtų būti priimami pro piliečių prizmę, pro jų teisių prizmę visais aspektais. Tačiau didelių kompanijų interesai, lobistų veiksmai lemia Europos Parlamento interesus, o piliečiai lieka durnių vietoje.
Ignas JAČAUSKAS, Danas Nagelė
Apie tai žiūrėkite ir LNK žinių videoreportaže
