Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas dalies klaipėdiečių yra vertinamas kaip potenciali bomba, kuriai sprogus būtų nušluota pusė miesto. „Balsas.lt savaitė“ klausia, kodėl terminalas grūdamas į uostą, o ne statomas Būtingėje.
Ar Klaipėdos uosto teritorijoje, Kiaulės Nugaros saloje, suplanuotas suskystintų dujų terminalas bus saugus? Ar dujų saugyklai sprogus 700 m skersmens ugnies debesis nenušluotų istorinės miesto dalies, ar jo išsiurbtas deguonis netaptų daugelio mirčių priežastimi?
Ar atplaukus dujovežiams ir išvarant kelioms valandoms iš uosto visus laivus nenutiks taip, kad uoste dirbantys kruizinių kelionių operatoriai praras kantrybę ir pasitrauks? Ar terminalas uosto teritorijoje neišvys dabartinių klientų ir partnerių į Liepoją, Rygą, Kaliningradą ar Baltijską? Kodėl neiškėlus ne tik terminalo, bet ir naftos ar trąšų krovos į Būtingę? Ar nenutiks taip, kad didelės rizikos objektas taps teroristų, kurių medžioklėje šalis dalyvauja, taikiniu? „Balsas.lt savaitė“ apklausia įtakingus klaipėdiečius.
Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras
Visi keliami klausimai yra labai svarbūs. Ir kitų uoste dirbančių operatorių interesai, ir laivybos bei uosto reikalai, ir svarbiausia – miesto saugumas. <...>. Kol kas spekuliuoti šiomis temomis būtų neatsakinga. Miesto taryba sprendimą dėl projekto priims mėnesio pabaigoje. Poveikis aplinkai turi būti įvertintas atsižvelgiant į visus faktorius.<...>
Kad miestiečių saugumas yra svarbiausias dalykas, negali kelti abejonių. Vien argumentas, kad terminalo statymas Būtingėje kainuotų brangiau, nėra ir niekaip negali būti lemiamas argumentas. Bet kurio miesto gyventojo ar svečio saugumas yra neišmatuojamas pinigais. Problema ta, kad pasaulyje panašių objektų, esančių uosto teritorijoje, prie pat miesto centro, nelabai yra, tad nėra ir jų vertinimo praktikos.
Vytautas Čepas, Buvęs miesto meras
Ką padarysi, kad Klaipėdos uostas visada buvo didesnio pavojaus zona. Juk ir sovietinė kariuomenė per čia veždavo ginklus bei sprogmenis. Nesu girdėjęs, kad dujovežiai laivai kadaise būtų patyrę didelių avarijų. Svarbu, kad būtų geri projekto administratoriai, dirbtų kvalifikuoti specialistai. Jei mūsų valdantieji konservatoriai nesugeba su rusais sutarti dėl pigesnių dujų, turime suktis kaip nors kitaip. Nieko nepadarysi.
Aš, kaip klaipėdietis, aišku, norėčiau, kad terminalas būtų statomas Būtingėje, tačiau tai kainuotų milijardu litų brangiau. Pagalvokime, ar kartoms, kurioms ir taip užkrauname daug skolų, galima uždėti jų dar daugiau.
Vytautas Taraškevičius, Buvęs miesto meras
Dėl saugumo. Visais atžvilgiais saugiau būtų terminalą statyti Būtingėje. Kai kalbama apie saugumą, tai negali būti siejama su kainos klausimu. Viskas turi būti saugu ir tvarkinga. Kalbėdamas apie svarstymo demokratiškumą ir klaipėdiečių įtraukimą į diskusijas, pasakysiu iš praktikos: visuomenė Lietuvoje yra gana pasyvi ir rimčiau įsitraukti pradeda, kai jau kalami kuoliukai ir pradedami vieno ar kito projekto statymo darbai.
Jurgis Aušra, Buvęs miesto meras
Kaip klaipėdietis ir kaip lietuvis noriu atskirti du dalykus. Visi mes esame už energetinę alternatyvą ir pigesnes dujas. Aš taip pat už. Kitas klausimas – kaip to pasiekti. Neturiu tikslios nuomonės, statyti uoste ar Būtingėje, bet viešumo ir pokalbio su žmonėmis trūksta. Poveikio aplinkai vertinimą pristatė vienas viešųjų ryšių ekspertas iš užsienio, puikiai išmokytas tai daryti. Gražiai viską nupasakojo, miglos į akis pripūtė.
Tokiame aptarime turėjo dalyvauti bent du ar trys ekspertai, o ne vienas geras kalbėtojas ir žmonės, net nežinantys, kaip suformuluoti klausimą.
Povilas Vasiliauskas, Buvęs miesto meras
Kalbėti, kad ir terminalą, ir pramoninės krovos objektus reikia iškelti į Būtingę gali tik tas, kas visiškai nėra susipažinęs su krovos verslu, panikuojantis ir neįsigilinęs žmogus.
Uosto krovos verslas turi milžinišką įtaką ir Klaipėdai, ir visai Lietuvai, nes tai vienintelis šalies uostas. Būtingės paskirtis yra visai kita. Būtingė yra sekli, norint ten įrengti giliavandenį uostą reikia milijardinių investicijų. Klaipėda nėra vien kurortinis rūtų darželis. Tai visai šaliai svarbus uostas, tad kelti paniką yra neatsakinga.
Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius
Mums svarbiausia, kad visi plėtros ir statybos darbai nesutrikdytų žvejybos, tačiau kol kas tokio pavojaus nematau. Sutinku, kad reikia daugiau kalbėtis su žmonėmis, pirmiausiai klaipėdiečiais ir svarstyti visas aplinkybes. Pagrindo panikai nematau.
Verslininko komentaras: nuogąstavimų yra
AB „DFDS Lisco“ – viena stambiausių laivybos kompanijų Baltijos šalyse – valdo keleivių linijas iš Klaipėdos į Karlšamną, Kylį ir Zasnicą bei aptarnauja „DFDS Seaways“ krovinių linijas: Klaipėda – Karlšamnas, Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Zasnicas, Klaipėda – Kopenhaga/Fredericija. Apie tai, kokią įtaką bendrovės verslui padarytų terminalo statyba Kiaulės Nugaroje, atsako kompanijos vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.
– Ar planuojant, galvojant kaip viskas bus yra tariamasi su jumis, kaip su kažkiek suinteresuota puse. Ar gaunate pakankamai norimos informacijos?
– Tiek Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek mes esame išreiškę nuogąstavimus dėl galimo neigiamo SGD terminalo poveikio uoste įsikūrusiam verslui. Reikia pripažinti, kad Vyriausybė ir „Klaipėdos nafta“ labai gerai tai supranta ir atsakingai vertina situaciją. Mes esame supažindinami su įvairių tyrimų išvadomis ir kol kas, regis, į mūsų pastabas įsiklausoma.
– Kaip projekto, kuris juda į priekį, įgyvendinimas gali atsiliepti jūsų verslui? Įžvelgiate grėsmių ir derintinų, diskutuotinų pozicijų?
– Keltų maršrutų klientams labai svarbu laivų plaukiojimo grafikų patogumas, pastovumas ir patikimumas. Norėdami atitikti šiuos kriterijus, mes ir mūsų partneriai KLASCO privalome užtikrinti sklandų laivų darbą jūroje, švartavimo ir pakrovimo/iškrovimo procesus. Taigi, svarbu, kad dujovežių grafikas nesikirstų su mūsiškiu, o SGD terminalo sanitarinė saugos zona reikšmingai neapribotų pakrovimo/iškrovimo ir verslo procesų apskritai. Dar anksti daryti išvadas, tačiau kol kas, regis, SGD terminalas keltų verslo apsunkinti neturėtų.
– Yra kalbų apie galimą jūsų kompanijos pasitraukimą iš Klaipėdos, jei terminalo veikla apsunkins laivybą uoste. Kaip galite tai pakomentuoti?
– Mes gerai suprantame SGD terminalo reikšmę Lietuvos energetinėje strategijoje ir laikomės nuostatos, kad pirmiausia, siekiant suderinti šias veiklas, toliau plėtoti per ilgus metus suformuotus krovinių ir keleivių srautus, efektyviai tenkinti Lietuvos ir užsienio klientų poreikius, išlaikyti po Lietuvos vėliava plaukiojančius laivus bei lietuviškoje kompanijoje dirbančius žmones, reikia ieškoti optimalaus visas puses tenkinančio sprendimo. Kita vertus, „DFDS Seaways“ visada yra pasiruošusi svarsti įvairius galimus savo verslo vystymo – tarp jų ir perdislokavimo – variantus.
– Jei matote problemų, susijusių su jūsų kompanijos dabar vykdoma veikla ir būsimo terminalo veiklos derinimu – pakomentuokite.
– Kol dar neatlikti visi reikalingi tyrimai ir skaičiavimai, kalbėti apie galimas įvairaus lygio problemas yra anksti.
*****
Statant pirsą laivui-dujų saugyklai papildomi gilinimo darbai prie jo kainuotų per 40 mln. litų. Teks sutvirtinti šiaurinę Kiaulės Nugaros salos dalį, tam reikės papildomai apie 12 mln. litų.
Danijos jūrų instituto treniruokliu atlikus bandymus (daugiau nei 50) nepavyko net teoriškai įplukdyti laivų dujovežių be papildomų gilinimo ir uosto vartų plėtimo darbų.
