Neseniai skelbta, kad vyriausiasis Jungtinių Valstijų vyriausybės gydytojas Vivekas Murthy paragino ant alkoholinių gėrimų etikečių skelbti įspėjimus apie vėžio riziką.
Pasak jo, alkoholio vartojimas didina mažiausiai septynių rūšių vėžio, įskaitant krūties, storosios žarnos ir kepenų vėžį, riziką, tačiau dauguma vartotojų to nežino.
Kokią perspektyvą toks žymėjimas turėtų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) bei kokį poveikį vartotojams per 10 metų padarė įspėjamieji vaizdiniai žymėjimai ant cigarečių, plačiau papasakojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Palaikytų įspėjimus apie vėžį ant alkoholinių gėrimų
Pašnekovė teigė iniciatyvą ženklinti alkoholinius gėrimus įspėjant apie jų rizikas sveikatai vertinanti labai teigiamai.
„Galėčiau pasakyti, kad Amerika nėra pirmoji [apie tai kalbanti] šalis, turime pavyzdžių iš ES – Airija viena pirmųjų turi tokį žymėjimą – tekstinį įspėjimą ant alkoholinio butelio taros, kad šis gėrimas gali sukelti vėžį.
Kartu yra piktograma, kad šis gėrimas nėra rekomenduojamas, draudžiamas vartoti nėščiosioms – tokią piktogramą turime ir mes. Iš esmės kalbame apie tai, kad kiekvienas vartotojas turėtų žinoti apie prekę, kurią perka, jos poveikį sveikatai“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Ji konstatavo, kad šiandien visoje Europos Sąjungoje susiklosčiusi tokia situacija, kad alkoholinis gėrimas laikomas maisto produktu.
„Nors jo vartojimas gali sukelti tam tikrus tikrai neigiamus padarinius, tai yra vienintelis maisto produktas, kuriam taikomi net ne visi maisto produktams būtini žymėjimai. Pavyzdžiui, kalbu apie kaloringumą – jei tų pačių kalorijų kiekį galime aptikti ant kiekvienos nealkoholinio gėrimo skardinės ar butelio, ant alkoholinio neaptiksime. O jei aptiksime, tai jau yra kaip pačios pramonės savireguliacinė priemonė“, – komentavo NTAKD atstovė.
G. Belian pastebėjimu, pastaruoju metu PSO skambina pavojaus varpais dėl alkoholio sukeliamų padarinių kalbant apie vėžinius susirgimus.
„Kalbant apie mūsų žmonių raštingumą, jei žinoma, kad alkoholinis gėrimas gali privesti prie vadinamos baltosios karštinės, tai gali būti susieta su kepenų ciroze, sukelti psichikos ir elgesio sutrikimus, tai, ko gero, nelabai dažnas lietuvis žino, kad šio gėrimo vartojimas gali privesti ir prie vėžinių susirgimų“, – teigė ji.
Peržiūrės ir alkoholio žymėjimą?
Paklausta, ar toks alkoholio pakuočių žymėjimas turi potencialo būti pritaikomas ir Lietuvoje, G. Belian priminė, kad šis klausimas buvo aptartas dar 2023 metais, kai Seime buvo priimama nacionalinė darbotvarkė tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės klausimais.
Ir 2026 metais pagal priemonių planą ir Lietuvoje yra suplanuota peržiūrėti alkoholinių gėrimų ženklinimą. Paprastai tokiais atvejais tikrai yra sekama kitų šalių gerąja praktika. Galima žiūrėti ir jau ant kitų produktų turimus įspėjimus“, – kalbėjo ji.
Ko gero, nelabai dažnas lietuvis žino, kad šio gėrimo vartojimas gali privesti ir prie vėžinių susirgimų.
Specialistė priminė, kad turimas geras pavyzdys su tabako gaminiais – 2014 m. sutarta dėti vadinamus kombinuotus įspėjimus ant kiekvieno cigarečių pakelio.
„Buvo kalbama, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei tris kartus išgirsti ir perskaityti tam tikrą žinią. Jau tada Europoje kalbėta, kad tokia priemonė iš esmės labiausiai būtų nukreipta į jaunąją kartą, kad tai turėtų sumažinti šių gaminių patrauklumą. Ir jau tada girdėjome iš žmonių, kad net bjauru į rankas paimti cigarečių pakelį su šiomis baisiomis nuotraukomis“, – pastebėjo ji.
Pasak jos, tikėtina, kad ne tik dėl šio įvesto ženklinimo, bet 2024 metais atliktas 15–16 metų moksleivių tyrimas parodė geriausią situaciją, kokia yra kada nors fiksuota Lietuvoje, kalbant būtent apie tabako gaminių vartojimą.
„Nuo 2019 metų tradicinių tabako gaminių vartojimas sumažėjo 2 kartus – nuo 21 iki 10 proc. Tad galime pasidžiaugti, kad šie gaminiai paranda savo aktualumą. Aišku, turime kitų iššūkių, susijusių su elektroninėmis cigaretėmis. Ir kalbant apie tuos ženklinimus, įspėjimus dėl pavojaus sveikatai, 2014 m. tiek elektroninės cigaretės, tiek vadinami naujoviški tabako gaminiai išties buvo nepažinti ir naujoviški. (...)
Aišku, negalima pasakyti, kad vien dėl to, kad šių įspėjimų nėra, elektroninių cigarečių vartojimas tarp vaikų ir paauglių auga, bet jau dabar kalbama apie tos pačios informacijos turėjimą apie šiuos gaminius. Ir čia kartais susiduriame gal su netinkamu tėvų elgesiu arba jie patys nežino realaus, tikrojo šių gaminių poveikio, nes pastebėjo tendenciją, kad kuo asmuo vyresnis, noras turėti ir vartoti šiuos gaminius praeina. (...) Taigi ši priemonė turi tam tikrą savo auditoriją“, – konstatavo ji.
Dar neišaiškino elektroninių cigarečių žalos
G. Belian pastebėjimu, ką galima padaryti šalies lygiu, pavyzdžiui, ant kiekvienos tabako gaminio pakuotės nurodyti kontaktus neseniai pradėjusios veikti Nacionalinės metimo rūkyti pagalbos telefoninės linijos (1819).
Tuo metu paklausta, ar dabartiniai ant tradicinių tabako gaminių esantys žymėjimai neturėtų atsirasti ir ant elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako įrenginių, pašnekovė teigė, kad viską apsunkina nepriklausomų mokslinių studijų rezultatų stoka.
Nuo 2019 metų tradicinių tabako gaminių vartojimas sumažėjo 2 kartus – nuo 21 iki 10 proc. Tad galime pasidžiaugti, kad šie gaminiai paranda savo aktualumą.
„Deja, kalbant apie elektroninės cigaretes, ko gero, dar negalime tiksliai pasakyti, kokią informaciją turėtume žymėti. Taip, mes žinome, kad tas pats jose esantis nikotinas yra nuodinga medžiaga ir gali sukelti apsinuodijimus. Tad kol kas reikėtų šiek tiek palaukti, mokslas nestovi vietoje, atliekami tyrimai.
Prisimenant ir dabar esančius vaizdinius ant cigarečių pakelių, buvo labai daug diskusijų, ką dėti, ko nedėti, daug ko buvo atsisakyta ir viskas turėjo pagrindimą, kas paveikiausia. O, kalbant apie elektronines cigaretes, to dar neturime“, – pastebėjo NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Tiesa, ji ir pridūrė, kad geriau tai būtų ne vienos šalies sprendimas: „Labai sunku būti pionieriais, kai kitose, kaimyninėse šalyse yra kitas reglamentavimas. Tada tos pačios prekės vis tiek patenka į Lietuvos rinka ir vartotojai tai įsigis kitose šalyse, kur bus silpnesnis reglamentavimas.“
Alkoholio suvartojimas mažėja
Paprašyta bendrai apžvelgti lietuvių svaiginimosi psichoaktyviomis medžiagomis įpročius G. Belian teigė, kad turime kuo pasidžiaugti, nors susiduriama ir su naujais iššūkiais.
„Kalbant apie alkoholinių gėrimų vartojimą, tikrai galima pasidžiaugti – 2023 m. šių gėrimų suvartojimas buvo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį. Bet yra tam tikros sritys – kalbame apie elektroninių cigarečių vartojimo paplitimą tarp vaikų ir paauglių, didėjantį tam tikrų narkotinių psichotropinių medžiagų vartojimą, ypač kanapes.
Bet kai pradedi lyginti Lietuvos situaciją su kitomis ES šalimis, vartojimas yra dvigubai mažesnis nei vadinamas europinis vidurkis. Tačiau problemų turime ir užsimerkti negalime, kalbame apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas, kur nei vartotojas žino, ką vartoja, nei pardavėjas nežino, ką pardavė“, – konstatavo NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Nors pagal alkoholio suvartojimo kiekius Lietuva buvo patekusi į lyderių pozicijas, dabar Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įtraukia tarp tų šalių, kurios padarė didžiausią pažangą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
