2015 m. Lietuvos bankas Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekta sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Siūlyta nuo 200 iki 75 proc. riboti palūkanas, nustatyti maksimalų 180 dienų terminą delspinigiams skaičiuoti, delspinigius nustatyti iki 0,5 proc. per dieną, o kreditų neišduoti, jei kreditas jo gavėjui atsieina 40 proc. jo pajamų.
Viskas dėl reklamos
G. Velička teismui pripažino, kad kartu su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu yra aptaręs Lietuvos banko pateiktas įstatymo pataisas, o su R. Kurlianskiu yra bendravęs ir tris, keturis kartus darbo reikalais susitikęs 2015 m.
„Mes daug metų pirkome reklamą iš LNK televizijos. Tai buvo kaip ir kontaktas, kad tai buvo LNK kanalų grupės vadovas. Buvom susitikę apšnekėti sąlygas. Tai buvo 10 minučių susitikimas aptarti situaciją rinkoje“, – teigė G. Velička, buvęs įmonės „4finance“, veikusios su ženklu „SMS Credit“ vadovas.
Paklaustas, kodėl Lietuvos banko pataisas aptarė būtent su R. Kurlianskiu, G. Velička sakė, kad tai buvo „tiesiog pokalbis“, esą R. Kurlianskis jo teiravosi, kaip gyvena „4finance“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu G. Velička prokurorams sakė, jog pataisos jam, kaip tuometiniam „4finance“ vadovui buvo svarbios, nes įmonė 2015 m. pabaigoje užėmė 6–7 vietą Lietuvoje tarp daugiausiai reklamos perkančių verslo subjektų.
Paklaustas, ar Lietuvos banko įstatymo pataisos būtų paveikusios „4finance“ pajamas, G. Velička sakė nežinantis, „kas būtų, jeigu būtų“. Prokuroras J. Laucius G. Veličkos klausė, ar šis R. Kurlianskio prašė kištis į pataisų priėmimą.
„Ne, konkrečiai tokio prašymo nebuvo. Prašymas buvo bendras – išsakymas problemų, klausimo esmės. Raimondas sakė, kad pasidomės to įstatymo praėmimu, paskaitinės, pažiūrės“, – tikino liudytojas.
G. Veličkos teigimu, R. Kurlianskis jam perdavė, kad švelnesnėmis Vartojimo kredito pataisomis domėjosi ir kiti politikai. Paklaustas, ar prašė R. Kurlianskio perduoti teisininkų paruoštas švelnesnes Vartojimo kredito pataisas Seimo nariams, G. Velička tai neigė.
Praktiškai į visus prokuroro klausimus G. Velička atsakė nieko nepamenantis.
Bendravo su E. Masiuliu (Papildyta 10.33 val.)
Tuo metu pats R. Kurlianskis pripažino, kad dėl Vartojimo kredito įstatymo yra kalbėjęs su Seimo nariais, tačiau neigė prašęs jų pagalbos.
„Aš nuo kokių 2000 metų esu įpratęs sekti aktualijas, kas vyksta Seime. 1991–1992 m., kai Lietuvoje buvo verslo pradžia, mes pradėjom su trimis įstatymais, kurie reglamentuoja verslą. Šiuo metu turime turbūt kokius 3 tūkst. Tai esame suinteresuoti sekti, kas vyksta. Kalbėjau su E. Masiuliu“, – žurnalistams teisme sakė R. Kurlianskis.
Perklausė slaptus pokalbius (Papildyta 11.23 val.)
Teismas trečiadienį perklausė slapta įrašytą G. Veličkos ir R. Kurlianskio pokalbį, kuris vyko 2015 m. rugsėjo 30 d. Jame girdėti, kaip verslininkai kalbasi būtent apie Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir R. Kurlianskis G. Veličkai sako, kad „galimybių yra“.
Kitame pokalbyje G. Velička R. Kurlianskiui sako per siuntęs vieną „failiuką“, bet R. Kurlianskis nenori apie tai kalbėti telefonu. Dar kitame pokalbyje G. Velička R. Kurlianskiui siūlo susitikti ir jiedu susitaria pasimatyti R. Kurlianskio darbo vietoje.
Vėlesniame pokalbyje G. Velička ir R. Kurlianskis atvirai aptarinėja Vartojimo kredito įstatymo pataisų registravimo ir balsavimo Seimo Biudžeto ir finansų komitete aplinkybes.
„Prakišo“ pataisas
Anot teisėsaugos, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis, vykdydamas R. Kurlianskio prašymą, 2015 m. spalio–lapkričio mėn. Seime registravo pasiūlymus dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto ir balsavo, kad projektas būtų priimtas. Pataisomis siekta sušvelninti vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, kad greituosius kreditus išduoti būtų paprasčiau.
Nors Š. Gustainis apklausų metu teisėsaugai tikino, jog projektas – jo kūrinys, teisėsaugos rastas susirašinėjimas tarp R. Kurlianskio ir G. Veličkos rodo, kad pataisos žodis žodin atitinka tas, kurias G. Velička atsiuntė R. Kurlianskiui.
R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius eksliberalams Eligijui Masiuliui ir Š. Gustainiui bei buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą.
Vis dėlto projektas Seime patyrė fiasko – jį palaikė per mažai parlamentarų, daugiausiai – Liberalų sąjūdžio nariai. Bendrapartietis Kęstutis Glaveckas per balsavimą iš posėdžių salės pasišalino, nes projekto nepalaikė.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
