Biržų rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos brigados rajono keliuose turi jaustis kaip aklos ir kurčios.
Skyrius jau seniai neturi normalaus radijo ryšio - į nelaimės vietą lekiantys ekipažai su dispečeriu gali susikalbėti tik 15 kilometrų spinduliu. Specialioji tarnyba iki šiol neturėjo ir mobiliųjų telefonų.
Tragiška nelaimė prie Latvijos sienos apnuogino specialiųjų tarnybų skaudulius.
Įstatymų ir instrukcijų gausybėje iki šiol neatsirado svarbiausio dalyko - reglamento ar susitarimo dėl pagalbos teikimo pasienyje mirštantiems ar degantiems žmonėms. Po šio visoje šalyje nuskambėjusio įvykio poliklinikos Greitosios pagalbos skyriaus administracija aiškinosi, kas ir kam turi skambinti dėl pagalbos šauksmo.
Nors budėjusi dispečerė neturėjo instrukcijos, kaip turėtų elgtis ypatingais atvejais (kvietimai į kitus rajonus ar kitos valstybės teritoriją), o žmogiškumo faktorių nugalėjo baimė padaryti įstatymo pažeidimą, jai skirta nuobauda. Atpirkimo ožiais pasijutę „greitosios" pagalbos darbuotojai prabilo apie itin sudėtingas darbo sąlygas.
Paaiškėjo neįtikėtinas dalykas - Biržų poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyrius ir budinčios brigados dirba be normalaus tarnybinio ryšio. Kaip pasakojo skyriaus darbuotojai, radijo ryšys tarp budinčios brigados ir dispečerio kartais dingsta vos išvažiavus iš Biržų. Anksčiau medikai per raciją susikalbėdavo ir 70 kilometrų atstumu nuo Biržų ligoninės. Pasak greitosios medicinos pagalbos medikų, be normalaus radijo ryšio jie dirba jau apie metus, kai esą buvo sureguliuoti „kažkokie dažniai".
Sunku įsivaizduoti, tačiau „greitosios" medikai neturi ir tarnybinio mobiliojo ryšio. Skubant pas ligonius jiems tenka naudotis asmeniniais mobiliaisiais telefonais, pasienio rajone kalbėti kitos šalies tarifu. „O ką daryti? Vadovai problemą žino, tačiau nieko neišsprendžia. Gal net nesprendžia? Jei poliklinikos vadovai snaudžia ir dėmesio nekreipia, tai gal administratorė galėjo kreiptis į savivaldybę? Tačiau apie tokį kreipimąsi neteko girdėti", - kalbėjo vienos medikų brigados darbuotojas.
Po rugpjūtį trenkusio žaibo radijo ryšys iš viso buvo dingęs. Darbuotojai sakė tikėjęsi, kad sutvarkius anteną ir ryšys vėl bus geras. „Tiek tūkstančių už anteną sumokėjo, o ryšys vis tiek blogas", - pyko medikai.
Radijo ryšį „dovanojo" taksistams?
„Racija veikia tik 15-20 kilometrų nuo Biržų", - pripažino Greitosios pagalbos skyriaus administratorė Audronė Gaigalienė. Ji teigė negalinti pasakyti racijos neveikimo priežasties, nes ją žinanti darbų saugos inžinierė Nida Dagienė šiuo metu yra seminare. Administratorė sako girdėjusi, kad tai susiję su radijo dažnių keitimu - „greitosios" radijo ryšys esą trukdantis Šiaulių taksistams.
Kodėl dažniai sureguliuoti taip, kad padėtų taksistams, o ne medikams, administratorė nežino. Dėl to klausimą kėlusi poliklinikos vadovams, tačiau radijo ryšys nepagerėjęs. „Niekas nieko nedaro", - išgirdo administratorė, paskambinusi mechanikui. Iš pokalbių su poliklinikos darbuotojais aiškėjo, kad problema atvira ir nesprendžiama.
Po žaibo smūgio, kuris sugadino radijo stotį, vyko jos remontas, pastatyta nauja antena, įrengtas žaibolaidis. Buhalterijos duomenimis, tai kainavo 6 tūkstančius litų. Tačiau radijo ryšio spindulys - keliolika kilometrų. „Antena normali, tik sumažinti radijo ryšio galingumai", - mano vienas iš vairuotojų. Kodėl jie sumažinti, atsakymas panašus - dėl taksi paslaugų įmonių skundų. „Matote, taksistų paslaugos rajone svarbesnės už medikų", - reziumavo „greitosios" darbuotojai.
Administratorė A. Gaigalienė džiaugėsi, kad naujas poliklinikos vadovas pažadėjo nupirkti mobiliuosius telefonus. Taip pat ji sakė, kad po rugpjūtį trenkusio perkūno savivaldybės poliklinikos vadovai kreipėsi į steigėją - rajono savivaldybę - ir paprašė pinigų racijoms. Pinigų kol kas negauta. Ar kur nors poliklinikos vadovai kreipėsi dėl darbui trukdančių radijo dažnių, sužinoti nepavyko.
Pirmą kartą girdi
Savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė patvirtino, jog rugpjūčio mėnesį yra gautas poliklinikos prašymas skirti pinigų radijo ryšiui. Tačiau ji teigė pirmą sykį girdinti, kad normalaus ryšio medikai neturi jau seniai.
Tokia problema, anot jos, nebuvo iškelta ir rajono tarybos posėdžiuose. Direktorė akcentavo, jog atsakomybę už tai turi jausti greitosios pagalbos skyriaus ir poliklinikos vadovai.
Kad problemos sprendimas buvo tyliai vilkinamas, patvirtino buvęs rajono savivaldybės tarybos narys - naujasis poliklinikos direktorius Leonidas Sologubovas. Jis teigė apie blogai veikiančias racijas išgirdęs pirmą sykį ir žadėjo klausimą spręsti. Ką tik pradėjęs dirbti vadovas taip pat informavo, kad visoms greitosios medicinos pagalbos brigadoms ir dispečeriui nupirkti mobiliojo ryšio telefonai.
