Nors ne visi vilniečiai patenkinti vis didėjančiu matuoklių skaičiumi, valdininkai tikina, kad šie įrenginiai yra gera priemonė vairuotojams drausminti ir saugumui keliuose didinti. Vis dėlto kelių ereliams sparnų tai nenukerpa – per metus matuokliai fiksuoja net 800 tūkstančių pažeidimų.
Dabar Vilniuje greičio mėgėjus fotografuoja ir gaudo 23 stacionarūs matuokliai, o jau artimiausiu metu jų prisidės dar 16. Nauji matuokliai jau įrengti, tačiau, kol kabo lentelės, kad įranga testuojama, baudų jie dar neišrašinėja.
O kai pradės – bet kuriuo metu šiomis savaitėmis – tikimybė spausti greičio pedalą be pasekmių smarkiai sumažės:
„Stengiuos laikytis, bet kartais, aišku, padidinu greitį. – Ar yra tekę baudą susimokėti? – Tekę.“
„Neslėpsiu, yra tekę ir ne vieną kartą. – Ant savęs pykot ar ant matuoklio? – Ant savęs.“
Pasak savivaldybės įmonės „Judu“ atstovo, šie greičio matuokliai panašūs į tuos, kurie Vilniuje jau veikia porą metų – stebės ir greitį, ir ar vairuotojai neignoruoja šviesoforų signalų. Baudas šie matuokliai išrašinės automatiškai, be pareigūnų pagalbos.
„Koks 90 proc. fiksuos ir leistino greičio, ir raudono signalo pažeidimus, trijose lokacijose papildomai – ir maršrutinio transporto juostos pažeidimus“, – aiškina Infrastruktūros skyriaus vadovas Giedrius Levčenka.
16 naujų matuoklių veiks vietose, kurias eismo saugumo specialistai vadina „juodosiomis dėmėmis“ – ten, kur per ketverius metus įvyko bent keturios avarijos, pasibaigusios žmonių žūtimi ar sužalojimais.
„Matuoklių tinklas ir sutampa su identifikuotomis „juodosiomis dėmėmis“ su tikslu, kad jos būtų panaikintos per artimiausius metus“, – kalba G. Levčenka.
Dalis kalbintų vairuotojų mano, kad greičio matuoklių Vilniuje jau per daug. Dar didesniu galvos skausmu nei stacionarūs, pažeidėjams tapo vadinamieji „trikojai“, kuriuos pareigūnai perveža vis į kitą vietą: „Gal kiek ir per daug. Užtenka tų, kurie anksčiau yra.“
Visgi didesnė kalbintų miestiečių dalis pripažįsta, kad matuokliai drausmina vairuotojus. Jei ne dėl sąmoningumo, tai bent dėl baudų grėsmės. O baudos siekia nuo keliolikos iki daugiau nei pusės tūkstančio eurų. Štai, ką sako žmonės:
„Kad ir kaip nemėgčiau, sakyčiau, kad reikia. Pats jaučiu, kad ir man reikia kartais sustabdyt.“
„Nervina, kai iš paskos važiuoja, vos ne prilipęs prie užpakalio ir vos ne reikalauja, kad skubėtum, lėktum, nors jau viršiji greitį.“
„Saugiau bus.“
„Čia anksčiau 80 km/h važiavo, o dabar 50 km/h.“
„Po to visi paspaudžia, aišku. Bet mieste būtinai reikia, būtinai.“
Iš viso Lietuvoje pažeidėjus gaudo apie pusė tūkstančio įvairių greičio matuoklių. Tačiau, pasak Kelių policijos, nei įspėjamųjų ženklų, nei savo pačių saugumo ir toliau nepaiso tūkstančiai vairuotojų.
„Turime didelę problemą su greičiu, nors ir yra įrengta virš 500 greičio matuoklių stacionarių, tačiau tai yra didelė problema, pernai fiksuota virš 800 tūkstančių greičio viršijimo atvejų. Šiemet turim virš 130 tūkstančių“, – teigia Kelių policijos atstovas Antanas Serapinas.
„Net ženklas, kad įranga testuojama, priverčia vairuotojus mažinti greitį, tikrai tai pastebima. Jeigu nusimatom ir diegiam, tai tikrai esam įsitikinę, kad efektas yra. Galime pastebėti tose vietose, kur matuoklių nebelieka, situacija vėl pradeda keistis ne į gerąją pusę“, – tvirtina G. Levčenka.
Daugiausia vairuotojų Vilniuje nuskriaudžia Konstitucijos prospekte įrengtas vienas moderniausių greičio matuoklių. Pernai jis užfiksavo kone 7000 pažeidimų. Beje, sulig 16 naujų matuoklių nedrausmingų sostinės vairuotojų bėdos nesibaigs.
Savivaldybė jau testuoja 52 kameras Senamiestyje, prie kilpinio eismo zonos įvažiavimų ir išvažiavimų. Jos fiksuos ne tik pažeidimus ir vidutinį greitį, bet ir stebės, ar vairuotojai nevažiuoja prieš eismą bei ar automobiliai drausti ir ar galioja jų techninė apžiūra.
