Greitėjantis Visatos plėtimasis tėra tik iliuzija, panaši į miražą dykumoje. Netikras įspūdis susidaro dėl būdo, kuriuo mūsų konkretus kosmoso regionas lėtai slenka per likusį kosmosą, teigia kosmologas Christosas Tsagasas.
1929 metais kosmologai nustatė, kad Visata plečiasi: kosmoso struktūra – laiko ir erdvės kontinuumas – tempiasi.
1998 metais iš sprogstančių žvaigždžių, vadinamų supernovomis, sklindanti šviesa leido mokslininkams nustatyti, kad Visata ne tik plečiasi, bet kad tai vyksta vis greičiau. Jos plėtimasis pasiekė „greitėjimo fazę“. Tai buvo blogos žinios kosmoso likimui. Greitėjanti Visata iš esmės skuba link „Didžiojo suirimo“, momento, kada jos dydis taps begalinis ir akimirksniu viskas bus sunaikinta, rašo lifeslittlemysteries.com.
Šis atradimas buvo bloga žinia ir kosmologijos sričiai. Kadangi gravitacija viską traukia į vidų, o ne stumia nuo savęs, kosmologai manė, kad Visatos plėtimasis turėtų lėtėti, mat visa, kas joje yra, jaučia kitų objektų gravitacinę trauką. Jie negalėjo suprasti mechanizmo, kuris, kaip atrodė, buvo priešingas traukos jėgai, taigi norėdami paaiškinti savo stebėjimus, jie pasitelkė „tamsiąją energiją“, paslaptingą, nematomą medžiagą, kuri paplitusi visame kosmose ir skatina jo plėtrą.
Tačiau dabar nauja teorija teigia, kad greitėjantis Visatos plėtimasis tėra tik iliuzija, panaši į miražą dykumoje. Netikras įspūdis susidaro dėl būdo, kuriuo mūsų konkretus kosmoso regionas lėtai slenka per likusį kosmosą, teigia kosmologas Christosas Tsagasas iš Aristotelio universiteto Salonikuose, Graikijoje. Dėl mūsų santykinio judėjimo atrodo, kad Visata kaip visuma plečiasi vis greičiau ir greičiau, nors iš tikrųjų plėtimasis lėtėja, kaip ir galima tikėtis sprendžiant iš to, ką žinome apie trauką.
Jei Ch. Tsagaso teorija pasitvirtintų, tai padėtų atsikratyti didžiausio kosmologijos galvos skausmo – tamsiosios energijos, bei galbūt padėtų išgelbėti Visatą nuo šiurpios lemties – Didžiojo suirimo. Pasak Ch. Tsagaso, Visata nesuirs, o tiesiog sustos ir tuomet pradės pamažu trauktis.
Mokslininko alternatyvi įvykių eigos versija, publikuojama žurnale „Physical Review Letters D“, grindžiama nesenu NASA Stebimosios kosmologijos laboratorijos kosmologo Alexanderio Kashlinsky atradimu. Keliuose per pastaruosius trejus metus paskelbtuose straipsniuose A. Kashlinsky ir jo kolegos parodė, kad didžiulis erdvėlaikio regionas, kuriame mes gyvename ir kuris driekiasi mažiausiai 2,5 mlrd. šviesmečių, juda likusios Visatos atžvilgiu, ir juda greitai.
Kai kurie kosmologai naujai atrastą vadinamąją „tamsiąją tėkmę“ vertina skeptiškai ir teigia, kad reikia daugiau įrodymų, norint juos įtikinti, kad keistas reiškinys yra tikras. Tačiau egzistuojantys įrodymai patraukia dėmesį. Remiantis šviesa, surinkta iš galaktikų telkinių, mūsų didžiulis erdvėlaikio burbulas, atrodytų, juda didžiuliu greičiu, siekiančiu daugiau kaip 3 mln. kilometrų per valandą. Niekas tiksliai nežino, kodėl tai vyksta. Galbūt kažkas, esantis toje Visatos dalyje, kurios nematome, mus traukia. Tačiau Ch. Tsagasas tvirtina, kad tamsioji tėkmė iškraipo mūsų požiūrį į Visatos, kaip visumos, elgseną.
„Mano straipsnyje kalbama apie tai, kaip stebėtojas, gyvenantis tokios didelio masto „tamsiosios tėkmės“ viduje gali padaryti klaidingas išvadas, kad Visata greitėja, nors iš tiesų ji lėtėja“, – sakė Ch. Tsagasas.
Savo straipsnyje jis teigia, kad tamsioji tėkmė gali priversti erdvėlaikį mūsų judančiame burbule plėstis greičiau nei laiko ir erdvės kontinuumas už jo ribų, kur plėtimasis nevyksta. Neatsižvelgdami į tamsiąją tėkmę, bet žinodami, kad netolimų galaktikų šviesa, kurią stebime, savo šaltinį paliko anksčiau nei toliau esančių galaktikų šviesa, susidarome klaidingą įspūdį, kad visa laiko ir erdvės kontinuumas neseniai pateko į greitėjimo fazę.
Trumpai tariant, Ch. Tsagas paaiškina artimus ir tolimus erdvėlaikio plėtimosi stebėjimus, nepasitelkdamas tamsiosios energijos ar kokio kito paslaptingo mechanizmo. Anot šio mokslininko, visatos greitėjimas netoliese mūsų sukeliamas pačio judėjimo. Už šio regiono ribų esanti Visata negreitėja, o priešingai – lėtėja ir artėja prie sustojimo.
Ch. Tsagaso teoriją iš dalies paremia kiti neseni stebėjimai, kurie nedavė ramybės kosmologams. Kai kurie kosmose surinkti duomenys, tokie kaip kosminė foninė mikrobangų radiacija ir supernovų šviesa, rodytų, kad Visata labiau plečiasi nevienodai – į vieną pusę labiau nei į kitą.
Kaip neseniai paskelbtame tyrime teigia Zhong-Liang Tuo ir jo kolegos iš Kinijos, jie tokį erdvėlaikio plėtimosi požymį nustatė stebėdami daugiau kaip 500 supernovų šviesą.
Matuodami, koks yra kiekvieno žvaigždės sprogimo raudonasis nuokrypis, arba išsiplėtimas, jie nustatė plėtimosi greitį skirtingose kosmose vietose ir aptiko, kad Visata labiausiai plečiasi Laputės žvaigždyno, esančio šiauriniame pusrutulyje, link.
Anksčiau toks pat erdvėlaikio plėtimosi netolygumas aptiktas kosminėje foninėje mikrobangų radiacijoje. Ch. Tsagas tvirtina, kad toks sutapimas nėra vien atsitiktinumas – tai dar vienas mūsų erdvėlaikio burbulo „tamsiosios tėkmės“ iliuzinis efektas.
A. Kashlinsky, „tamsiąją tėkmę“ atradęs kosmologas, teigė, kad Ch. Tsagaso teorija įdomi, tačiau ji gali nepaaiškinti visko, ką stebime.
„Apibendrinant, manau, kad tai įdomi idėja. Tačiau skeptiškai vertinu tai, kad ji gali paaiškinti daug kitų stebėjimų, pavyzdžiui, erdvinių kosminių foninių mikrobangų anizotropijų pasiskirstymą ar stebėtą galaktikų telkinių susidarymo modelį“, – kalbėjo A. Kashlinsky.
Bielefeldo universiteto Vokietijoje kosmologas Dominikas Schwarzas, taip pat tyrinėjantis kosmoso plėtimąsi, mano, kad Ch. Tsagaso teorija yra tikėtina ir teigia, kad vietiniai ar „specifiniai“ greitėjimai galėtų paveikti mūsų matavimus apie Visatos elgseną. „Mokslininkų bendruomenei teks užduotis surasti būdą, kaip atskirti šiuos „specifinius“ greitėjimus dideliu mastu nuo visuotinio plėtimosi greitėjimo“, – teigė jis. Jei tai pavyks padaryti, anot jo, galėsime nustatyti, ar visuotinis greitėjimas iš tiesų vyksta.
Kosmologas Dejanas Stojkovicius iš Buffalo universiteto, radęs įrodymų, verčiančių abejoti „tamsiąja tėkme“ ar bent tokiu jos greičiu, kokį išmatavo A. Kashlinsky, teigė: „Jei tokio masto tamsioji tėkmė vyksta iš tiesų, tuomet, kaip nurodo Ch. Tsagas, tai gali mus priversti klaidingai manyti, kad Visata greitėja. Tai tikėtina.“
Taigi Ch. Tsagas galbūt parodė, kad Visatoje yra arba tamsioji tėkmė, arba tamsioji energija, tačiau ne abi iškart. Tamsioji tėkmė yra kur kas mažiau paslaptinga: niekas nežino, kas yra tamsioji energija ar kaip ją rasti, o tamsioji tėkmė – tai paprasčiausias judėjimas.