Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ką man skaityti?“, LRT.lt
Mūsų smegenys gali daug daugiau nei mums atrodo, sako greituoju skaitymu besidomintis lektorius Aivaras Pranarauskas. Anot jo, įvaldžius greitojo skaitymo sistemą, galima išmokti geriau atsirinkti, įsisavinti ir įsiminti informaciją, išlaikyti akis sveikas ir darbingas, sutaupyti laiko ir net pinigų.
„Jei atėjote į parduotuvę ir pamatėte jums patinkančią knygą, galite įveikti bent kokį 20–30 puslapių, padėti knygą atgal, kitądien vėl grįžti į parduotuvę, paimti tą pačią knygą... Žiūrėkite, keli apsilankymai knygyne ir pagrindines knygos idėjas jau būsite įsisavinę“, – sako A. Pranarauskas, knygos „Pažintis su greituoju skaitymu“ autorius.
– Visų pirma norėčiau klausti, kas yra ta greitojo skaitymo sistema? Kada ir kaip ji atsirado?
– Greitasis skaitymas atsirado tuo besidominčių žmonių iniciatyva. Sritys, iš kurių susiformavo greitojo skaitymo kryptis, kaip disciplina, yra pakankamai įvairios.
Visų pirma, tai – įvairūs neuromokslai, kurie tyrinėja, kaip veikia mūsų smegenys, kokios mūsų galimybės, kaip mūsų smegenys keičiasi – neuroplastiškumo teorija ir daugybė kitų idėjų, kurios iš tiesų praplečia mūsų mąstymą ir sąmoningumą, kai leidžiam sau manyti, kad smegenys tikrai gali nuveikti daug daugiau nei mums atrodo.
Antra kryptis yra medicina, anatomija. Jei dirbame su periferiniu skaitymu, reikia nemažai treniruoti akis. Jei plečiame periferinį regėjimą, akis treniruojame intensyviai, turime žinoti, kaip akys dirba, kad jų nepertemptume ar kaip nors kitaip sau nepakenktume.
Kuriant greitojo skaitymo sistemą, pasisemta žinių ir iš informatikos, kalbotyros. Kalbotyra nagrinėja, kiek teksto sudaro pagrindinės mintys, kiek perteklinė informacija ir t. t.
Yra daugybė įvairių disciplinų, iš kurių paimtos vienos ar kitos idėjos – darbo organizavimo, jogos. Labai daug žinių paimta iš atminties lavinimo srities.
Iš esmės, visos šios žinios yra apibendrinamos. Be to, skaitymo procesą sudaro atskiros dalyss - periferika, atmintis, koncentracija, selektyvumas, anticipacija ir t. t. Kiekviena iš tų dalių yra lavinama ir treniruojama atskirai.
– Kaip Jums atrodo, kodėl tokia disciplina – greitasis skaitymas – apskritai atsirado? Ar siekiant atliepti šių dienų visuomenės poreikius viską daryti kuo greičiau, kuo greičiau pasiekti rezultatų? O galbūt yra kokių kitokių priežasčių?
– Pati pirma priežastis – žmonės pastebėjo, kad skaitymo greitis skiriasi, kad yra natūraliai greitai skaitančių žmonių. Natūralu, kad kyla klausimas, kodėl jiems tai sekasi. Tuomet pradedi analizuoti, bandyti suprasti esminius skirtumus, bruožus, stengiesi daryti tą patį, ką daro natūraliai greitai skaitantis žmogus ir automatiškai gauni rezultatus. Tokia buvo pati pradžia.
Jei žiūrint truputėlį plačiau, tai greitojo skaitymo pagrindinė nauda yra sutaupytas laikas. Viena iš pagrindinių motyvacinių priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia to mokytis, yra galimybė dvigubai sutaupyti savo skaitymo laiką. Tai tikrai yra labai reali, praktinė nauda.
Kita priežastis yra ta, kad gyvename informacijos pertekliaus laikais ir tikrai nesugebėsime visko perskaityti. Turime labai kruopščiai atsirinkti, ką skaityti, o tai, ką atsirenkame, perskaityti labai greitai. Esame informacijos vartotojai. Informacijos mums reikia daug, reikia greitai, ir reikia geros informacijos. Tradicinio skaitymo tempai daugelio žmonių jau nebetenkina. Jie mato, kad nesuspėja, kad jiems reikia aukoti savo laisvalaikį, šeimą ar kitus dalykus. Be to, akys pavargsta, o jei skaitai pavargęs, tuomet ir suvokimas pakankamai prastas. Tiesiog žmonės supranta, kad reikia ieškoti kitokių, veiksmingesnių būdų, kaip su visais informacijos srautais susitvarkyti efektyviau.
– Tačiau kaip Jums atrodo, ar taupant laiką nenukenčia teksto suvokimo kokybė? Pavyzdžiui, įdomu, ką apie tai pasakytų vienuoliai, kurie vadovaujasi skaitymo metodika "Legare - Contemplare", t.y. perskaito puslapį, o paskui apmąsto tą medžiagą, gilinasi, kol ją įsisavina?
– Greičio ir suvokimo santykį žmogus renkasi pats, atsižvelgdamas į tai, kokios kokybės jam reikia. Kuo daugiau nori kokybės, tuo labiau prilėtini tempą. Bet tekstai yra skirtingos koncentracijos: yra laikraštis, yra vienuolių tekstai ir yra, pavyzdžiui, filosofiniai Immanuelio Kanto tekstai, kuriuose vieną pastraipą gali studijuoti visą dieną (ir dar klausimas, ar ją iki galo suprasi), ten labai didelė koncentracija, kiekvienas žodis apgalvotas, turi labai gilią reikšmę ir prasmę.
Reikia suprasti, kad skaitymo procesas yra ne vien mechaninis informacijos paėmimas akimis, tai ir analizavimas, ir apmąstymas, galų gale, įsiminimas. Jei mūsų pagrindinis tikslas yra įsiminti, mes galime skaityti tiek kartų, kiek mums reikia, ir sugaišti tiek laiko, kiek jo reikia. Bet, jei turi greitojo skaitymo įgūdžius, jie praverčia ir kitose gyvenimo situacijose, nepriklausomai nuo to, ar skaitai greičiau, ar lėčiau, ar koncentruotą, ar mažiau koncentruotą informaciją.
Greitojo skaitymo privalumas šiuo atveju būtų tas, kad jį galima panaudoti kaip selektyvumo įrankį. Pavyzdžiui, jei mokomės teisės, ir mums reikia labai greitai surasti penkis skirtingus straipsnius Baudžiamąjame kodekse. Panaudojus greitojo skaitymo įgūdžius, šį darbą atliksime penkis kartus greičiau, akys gerokai mažiau pavargs. Net jei tai – koncentruotas, sudėtingas tekstas, greitojo skaitymo įgūdžiai sukuria pridėtinę vertę. Tos pridėtinės vertės mažiau, jei skaitome vidutinio sudėtingumo knygą, laikraštį, naujienų portalus ar šiaip kažką permetame akimis.
Visąlaik raginu žmones siekti pragmatiškumo. Mes skaitome tam, kad kažko išmoktume, kad kažkokie įgūdžiai atsirastų mūsų gyvenime. Vis dėlto, naujų įpročių ugdymas užtrunka ir reikalauja pakankamai daug valios, disciplinos ir t. t.
– Kalbant apie greitojo skaitymo įgūdžius, kokius reikėtų lavinti, norint įsisavinti greitąjį skaitymą, kokios technikos galėtų būti naudojamos?
– Gal pradėsiu nuo to, ką jau buvau paminėjęs, – selektyvumo, gebėjimo atsirinkti informaciją. Svarbiausia yra gebėjimas išsikelti tikslą prieš skaitant - ko ieškai, kas toje knygoje yra svarbiausia. Taip pat svarbu gebėti padaryti išvadas perskaičius, apibendrinti perskaitytą tekstą, ko žmonės dažniausiai nedaro.
Taip pat svarbus įgūdis įsiminti. Mes, pavyzdžiui, greitojo skaitymo metodikas deriname su atminties lavinimu, kad skaitydamas iš karto naudotum asociacijų metodus ir galėtum įsiminti pagrindines idėjas, kad jos liktų atminty, lyg kokia atsarginė kopija išsisaugotų sąmonėje.
Lygiai taip pat yra lavinama periferika – kad akis aprėptų daugiau teksto. Jai reikia truputėlį mažiau judėti, ji truputėlį mažiau pavargsta, ir žmogus vienu metu gali suprasti ne vieną žodį, bet du, tris. Jis gali juos ne tik pamatyti, bet ir suprasti.
Lygiai taip pat stengiamės sumažinti artikuliaciją arba subvokalizaciją (tai – žodžių kartojimas mintyse). Mes esame įpratę prie vidinio dialogo. Kuomet skaitome, viską pakartojame. Mums atrodo, kad, jei tokio dialogo nebus, nieko nesuprasime. Iš tikrųjų tą dialogą reikia sumažinti ir daugiau pasikliauti akimis. Akys, pamačiusios žodį, jį supranta. Juk, pamatę autobuso numerį, nesakome sau garsiai stotelėje – o, 55 autobusas! Mes pamatome ir suvokiame. Taigi šią galimybę – suvokti be artikuliacijos – turime, tik tai reikia stiprinti ir lavinti. Tai labai smarkiai padidina skaitymo greitį.
Toliau reikia lavinti koncentraciją, nes vienas iš pagrindinių dalykų yra mūsų nuolatinis blaškymasis. Mes atsisėdame skaityti ir į galvą pradeda lįsti pašalinės mintys: „Tai gal čia kažkur paskambinti? Ką aš darysiu vakarienei? Kuo rytoj apsirengsiu į darbą? Ai, gerai, grįžtu prie teksto, skaitau tekstą.“ Po pusvalandžio pamatome, kad vis dar esame tame pačiame puslapyje. Greitojo skaitymo sistemoje tai vadinama regresija. Tai – vienas iš blogų įpročių. Kad šito įpročio atsikratytume, turime išmokti – jei skaitome, tai skaitome visu šimtu procentų ir nesiblaškome.
Anticipaciniai žmogaus gebėjimai yra labai stiprūs. Tai yra gebėjimas nuspėti žodžius, kuomet raidės yra sumaišomos viename žodyje arba skaičiai įdėti vietoje raidžių. Tokį tekstą galime perskaityti pakankamai sėkmingai. Lygiai taip pat žmonės gali skaityti tekstą, apverstą aukštyn kojomis, jei pasitreniruoja. Taip yra todėl, kad tuos žodžius esame matę šimtus tūkstančius kartų. Dėl anticipacinių žmogaus gebėjimų sąmonė žodžius atpažįsta. Padidinus tempą, anticipaciniai gebėjimai labai praverčia.
– O kas yra akių higiena greitojo skaitymo sistemoje?
– Higiena yra mokslas ne apie švarą, o apie sveikatos išsaugojimą. Iš tikrųjų tai yra patarimai, kaip išlaikyti sveikas, darbingas akis. Yra įvairių pratimų tiesiog profilaktikai, kad akys išliktų žvalios, sveikos, darbingos.
– Taigi greitai skaitydami galime sutaupyti laiko, geriau įsisavinti informaciją, ją įsiminti ir tausoti savo sveikatą. Kokių dar privalumų turi greitasis skaitymas?
– Padeda sutaupyti pinigų. Jei atėjote į parduotuvę ir pamatėte jums patinkančią knygą, galite įveikti bent 20–30 puslapių, padėti knygą atgal, kitądien vėl grįžti į parduotuvę, paimti tą pačią knygą... Žiūrėkite, keli apsilankymai knygyne ir pagrindines knygos idėjas jau būsite įsisavinę!
