Žiniasklaidoje ir visuomenėje sportininkės moterys vis dar atvaizduojamos stereotipiškai, dažnai pabrėžiant išvaizdą, o ne rezultatą. Vyrai irgi lydimi stereotipinio mąstymo – mėgstama pabrėžti sportininko automobilio modelį, uždarbį, aptarti jų antrąsias puses. Informacijos apie moterų sportą Lietuvos žiniasklaidoje akivaizdžiai mažiau. Kaip ir 6-7 kartus mažiau sporto žurnalisčių moterų nei vyrų, rašo pranešime spaudai.
Apie lyčių etikečių žalingą poveikį ir poreikį jas „nukabinti“ bus diskutuojama spalio 22 dieną „LTeam konferencijoje“.
„Stereotipų yra tikrai daug ir svarbu juos demaskuoti. Pradėkime nuo požiūrio į vadovus. Griežtas vyras vadovaujančioje pozicijoje laikomas lyderiu ir strategu, o tvirtą nuomonę turinti lyderė moteris – bjauri, pikta. Kai dar sportavau, manęs kartais žurnalistai klausdavo, ar man vyras leidžia sportuoti!? Įsivaizduojate? Tuomet stebėdavausi – kaip gi jis man gali uždrausti?
Džiaugiuosi, kad turime nemažai puikių, perspektyvių ir daug pasiekusių sportininkių, tačiau norėtųsi, kad daugiau moterų taptų klubų vadovėmis, federacijų prezidentėmis. Iš pusšimčio nacionalinių olimpinių komitetų Europoje prezidentų, vos 5 yra moterys. Iš daugiau nei 200 nacionalinių komitetų visame pasaulyje – vos keliolikai vadovauja moterys. Tų stereotipų yra visur, deja, bet tebegyvename patriarchalinėje visuomenėje“, – sako olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
LTOK metų pradžioje prisijungė prie Jungtinių Tautų iniciatyvos „HeForShe“, kuria siekiama priminti, kad moterų sportas, kaip ir lyčių lygybė – visų bendras reikalas. Iniciatyvos globėja – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vienas iš projekto herojų krepšininkas Arnas Labuckas sako jaučiąs, kad moterų sportas neteisingai nuvertinamas.
„Mes su žmona abu profesionalūs krepšininkai, bet visada žinojau, kad Giedrė žaidžia aukštesniame lygyje, yra talentingesnė ir nusipelnė geresnių įvertinimų. Nepaisant to, žiniasklaidos, o, neretai, ir artimųjų dėmesio aš sulaukdavau daugiau nei mano žmona, kuri dirba tą patį darbą ir žaidžia aukštesniame nei aš lygyje. Tai neteisinga jos atžvilgiu, norėčiau, kad moterų sportas žiniasklaidoje būtų nušviečiamas taip pat garsiai, kaip ir vyrų.“
Olimpinio bronzos medalio laimėtoja irkluotoja Milda Valčiukaitė pripažįsta, kad yra susidūrusi su seksistiniu požiūriu.
„Moterys irklavime susiduria su stipriu stereotipu dėl išvaizdos. Visuomenė plačius vyrų irkluotojų pečius ir raumeningus kūnus priima kaip grožio etaloną. O mums, moterims, tokia išvaizda esą netinka. Kodėl?
Sukaukiame komentarų ir dėl pūslių ant rankų, neva tai nesiderina su „moters švelnumu“. Norėtųsi, kad šis požiūris keistųsi, nes mes treniruojamės ir prakaito išliejame nemažiau, nei kolegos vyrai, o vertinami esame skirtingai“, – sako LTeam sportininkė.
Šiuo metu profesionaliame sporte vos 35% atletų sudaro moteriškos lyties atstovės, tačiau matomos besikeičiančios tendencijos – jaunesnių nei 18 metų kategorijoje sportininkų gretose merginos sudaro 37%. Vis tik skirtingos lytis dar dominuoja kai kuriose sporto šakose: dauguma moterų – čiuožime, gimnastikoje, vyrai – ledo ritulyje, bokse. Keturios sporto federacijos gali pasigirti lyčių balansų – lankininkai, biatlonas, fechtavimas, žolės riedulys.
Tiek tarptautinė sporto bendruomenė, tiek LTOK ir federacijos siekia, kad vis daugiau moterų užimtų vadovaujančias pozicijas sporte, taip pat siekiama didinti moterų trenerių skaičių. Dabar registruotos specialistės
sudaro vos 29%, elitinio lygio – 36%. Daugiausiai trenerių moterų turi dailiojo čiuožimo federacija ir žolės riedulys, buriavimas ir regbis neturi nė vienos trenerės, o ledo ritulyje net 98% visų trenerių yra vyrai.
Lygybės tarp moterų ir vyrų skatinimas ledo ritulio sporte prasidėjo tik paskutinįjį dešimtmetį, anksčiau čia žaidė vos kelios merginos.
„Vyrų požiūris į ledo ritulininkę buvo pašaipus – ką ji čia veikia? Aš taip pat ne išimtis, taip pat galvojau. Kai gimė dvi dukros, uždaviau sau klausimą, o kodėl jos negalėtų žaisti? Ir nekreipdamas dėmesio į kitų kalbas, skatinau dukrą rinktis jai patinkančią sporto šaką. Šiuo metu dukra Rugilė žaidžia moterų Lietuvos ledo ritulio rinktinėje. Lietuvoje dar reikia gerokai populiarinti, viešinti šią sporto šaką ir moterų galimybes. Bet situacija gerėja ir vis daugiau vyrų pripažįsta, kad moteris taip pat gali žaisti ledo ritulį“, – pasakoja vienas iš diskusijos dalyvių Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės trenerio asistentas ir „HeForShe“ projekto herojus Linas Paražinskas.
Diskusijoje „Gražuolė ir nugalėtojas: nukabinkime žalingas etiketes!“ dalyviai mėgins atsakyti į klausimus, ar sąlygos, teisės ir galimybės vyrams ir moterims pasiekti aukščiausių pasiekimų sporte yra vienodos. Ar žiniasklaidos dėmesys skiriamas sportininkams vyrams ir sportininkėms moterims yra vienodas? Kodėl priimant sprendimus moterys vis dar nustumiamos į šalį? Kodėl moterų sportas mažiau finansuojamas? Kaip vyrams ir moterims sudaryti vienodas galimybes siekti aukščiausių pasiekimų sporte? Ką reiškia lygybė sporte ir kaip ją įtvirtinti?
Tradiciniu jau tapęs renginys „LTeam konferencija“, skirtas profesionalų bei sveikos gyvensenos mylėtojams, šiemet bus nemokamas ir rengiamas virtualiai.
Spalio 22 dieną nuo 9:30 val. bus diskutuojama ir kitomis aktualiausiomis šių dienų temomis: kas laukia naujajame olimpiniame cikle ir su kuo susidurs aukšto meistriškumo sportininkai; kaip sportuojančius žmones paveikė karantinas; kaip trenerio ir sportininko santykiai veikia rezultatus; kaip valdyti krizę ir komunikuoti krizės metu, kaip keičiasi didelių renginių veidas?
Konferencijoje kalbės olimpinės žvaigždės, treneriai, psichologai ir sporto medikai, verslo vadovai ir komunikacijos ekspertai, o tiesioginę jos transliaciją bus galima stebėti tv3.lt/lteam ir LTeam feisbuko puslapyje.
