Strateginis kelių infrastruktūros projektas – Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba – gali būti sustabdyta, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė neatsiskaitys su rangovais.
“Tai – precedento neturintis atvejis. Nuo metų pradžios abiejuose objektuose atlikome darbų už 63 milijonu litų. Savivaldybė iš tos sumos sumokėjo tik 6 milijonus litų ir apie tolesnius atsiskaitymus nė nekalba. Didžiulis užsakovų įsiskolinimas iššaukia kitus procesus: vėluoja atsiskaitymai su subrangovais, vėluojame mokėti medžiagų ir paslaugų tiekėjams. Bijau, kad neturėsime galimybės tęsti darbus”, - pranešime spaudai cituojama AB “Panevėžio keliai” atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė.
“Jeigu savivaldybė būtų verslo subjektas, jau galėtume įnicijuoti bankroto bylą”, - sudėtingą padėtį įvertino AB “Euriovia Lietuva” generalinis direktorius Stanislavas Kablys. Jo vadovaujama bendrovė Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekte dalyvauja subrangovo teisėmis.
Vilniaus vakariniame aplinkkelyje AB “Panevėžio keliai” su partneriais AB “Kauno tiltai” vykdo rangos darbus dviejuose objektuose. Rekonstruojamas Lazdynų tiltas (vakarinio aplinkkelio IA etapas, 125,51 milijono litų) ir statoma aplinkkelio dalis nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės (135,89 milijono litų). Sutartys dėl šių objektų rangos darbų su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytos dar 2008 metais.
Dėl I-ojo etapo darbų finansavimo savivaldybė yra pasirašiusi paromos sutartį su Transporto investicijų direkcija prie LR Susisiekimo ministerijos, administruojančia transporto infrastruktūros plėtros projektus, remiamus ES lėšomis. Paramos lėšos darbus atlikusių rangovų nepasiekia.
“Mums žinoma priežastis – savivaldybė neturi lėšų paromos kofinansavimui. Tai yra, milijardą litų siekiančiame biudžete nerandama 10 milijonų, kad gauti 60 milijonų litų ES lėšų”, - sakė R.Čepienė.
IA etapo darbų finansavimo klausimas iš viso nėra išspręstas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą teikti paraišką ES lėšoms šiam projektui gauti, AB “Panevėžio keliai” atstovė vadina gerokai pavėluotu, deklaratyviu ir sunkiai įgyvendinamu: “Lazdynų tilto rekonstrukcija (I A etapas) iš viso nėra įtraukta į valstybės objektų, kuriems gali būti skiriama ES parama, sąrašą. Žinoma, sąrašą visuomet galima papildyti, jeigu tam pritartų LR Vyriausybė, tačiau reikalingi konkretūs veiksmai, tam tikri žingsniai, kurie nėra padaryti, nors darbai vykdomi jau metus”.
2009 metų vasarį savivaldybės sudaryta komisija dar kartą įvertino Lazdynų tilto techninę būklę. Buvo nustatyta, kad skubiai reikia remontuoti arba keisti lankstus, laikančius pagrindinę tilto konstrukciją. Šie pirminiame projekte nenumatyti darbai papildomai kainavo dar milijoną litų. Šiandien tiltas yra saugus, tik užsakovas už darbus neatsiskaitė.
2009 m. liepos 8 d. LR Vyriausybės nutarimu buvo paskirstytos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšos, iš jų vakariniam aplinkkeliui ir Lazdynų tiltui buvo skirta 4,5 milijono litų.
“Rangovai iš savivaldybės negavo iš tų pinigų, nors tai vienintelis realus Lazdynų tilto rekonstrukcijos finansavimo šaltinis. Kreipėmės šiuo klausimu į KPPP lėšas administruojančią Lietuvos automobilių kelių direkciją ir buvome informuoti, kad savivaldybė paraišką 4,5 milojono litų gauti pateikė pavėluotai. Kada skirtos lėšos galėtų būti išmokėtos, konkrečios informacijos nėra”, - sakė AB “Panevėžio keliai” atstovė.
Teisiniu aspektu savivaldybės veiksmai ir neveikimas pažeidžia rangovų teises. Tie klausimai spręstini ir teisės aktų numatyta tvarka, teikiant ieškinį, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą - kaip prievolės įgyvendinimo užtikrinimo garantą. Siekiant, kad savivaldybės įsiskolinimas nebedidėtų, gali būti stabdomi statybos darbai.
