Balandžio 28 dieną Atėnuose naują spektaklį pristatys Cezaris Graužinis, vienas iš vadinamojo didžiojo Lietuvos režisierių šešeto, garsinančio mūsų teatrą pasaulyje. Pastaraisiais metais režisierius kuria balansuodamas tarp skirtingų teatrų Lietuvoje, Graikijoje ir Suomijoje – šiose šalyse jis turi ne tik aktorius, su kuriais nuolat dirba, bet ir „prisijaukintas“ teatro scenas bei žiūrovus.
Šią savaitę Graikijos sostinėje, „Eksarcheion“ teatre, žiūrovai išvys vieno skandalingiausių visų laikų rašytojų – Markizo de Sado – kūrinių motyvais paremtą spektaklį „de Sadas – Žiustinai“.
Nors Markizas de Sadas į istoriją pirmiausiai įrašytas kaip pornografinės literatūros meistras ir „sadizmo“ krikštatėvis, jo kūrinių teminė amplitudė plati, ir joje ypač ryškios - visuomenės vertybių, valdžios, ekonomikos dėsnių kritikos bei asmeninės laisvės temos. Todėl, pasak režisieriaus, „Eksarcheion“ teatras Atėnuose – labai tinkama vieta šiai premjerai: „teatras įsikūręs Atėnų Eksarchijos rajone, kuris garsus savo anarchistais ir ekstremistais. Ten nesunkiai galima rasti tuos vaikinus ir merginas, kurie žino kaip pagaminti Molotovo kokteilį. Ir kaip numesti jį ten, kur reikia...“ „de Sadas – Žiustinai“ – tai tarsi manifestas, kurį spektaklio kūrėjai meta visuomenei, – piktas, provokatyvus, anti-kapitalistinis. Kokios reakcijos jis sulauks ekonominės krizės krečiamoje demokratijos tėvynėje, kurioje net ir tokiomis sąlygomis teatrų lankomumas vienas didžiausių Europoje, – paaiškės jau šią savaitę.
Cezaris Graužinis nevengia kritikos nei lietuviškai teatro sistemai, nei jos politinei mėsmalei. Ne sykį aštriai pasisakęs prieš iškreiptą kultūros politiką, prieš kelerius metus viename interviu jis minėjo kad „kartais antisocialumas atrodo pozityviau negu aktyvus socialumas iškreiptomis prasmėmis“. Šįsyk jo kritika nukreipta prieš pasaulį užvaldžiusią neoliberalizmo filosofiją, kurią jis negailestingai preparuoja pasitelkdamas de Sado medžiagą. Pasak jo, „provokatyvi de Sado filosofija – puikus įrankis šiuo metu madingai ir stipriai propaguojamai chameleoniškai neoliberalizmo vertybių sistemai sudaužyti.“
Spektaklį režisierius kuria pagal savo paties parašytą pjesę vienai aktorei. Vaidmens kūrėja – graikė aktorė Maria Papadopoulou, kuri su režisieriumi dirba nuo 2006 m. – ją kartu su kitais aktoriais jis atsirinko atviroje atrankoje kurdamas pirmą savo spektaklį Graikijoje, „Dafnis ir Chlojė“. Dirbant su tais pačiais aktoriais 2008 gimė „Belaukiant Godo“ pagal Samuelį Beckettą, o praeitų metų pabaigoje – „Graikas Zorba“ pagal Nikosą Kazantzakį (pastarajame Maria Papadopoulou sukūrė įspūdingą Madam Hortenzijos vaidmenį).
Režisieriaus ir aktorės tandemą papildo nuolatinė lietuviška teatro kūrėjų komanda: muziką parinko ir redagavo Martynas Bialobžeskis, afišą kūrė fotografas Dmitrijus Matvejevas ir dailininkas Vytautas Narbutas, grimo ir kostiumų autorė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė. Scenografijos ir šviesų autorius – Cezaris Graužinis.
Graikijos teatro gerbėjams ir kritikams lietuvio režisieriaus vardas jau žinomas. Už spektaklį „Dafnis ir Chlojė“ režisierius ir pagrindinis aktorius Manolis Mavromatakis buvo apdovanoti prestižinėmis graikų muzikos bei teatro kritikų sąjungos įsteigtomis Karolos Koun premijomis – kaip geriausias metų režisierius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas. Praeitais metais sukurtas „Graikas Zorba“ skubos tvarka buvo įtrauktas į festivalį „Athens System“, kuris kasmet rengiamas tam, kad pristatytų graikų teatrą užsienio vadybininkams ir teatralams.
Po premjeros Graikijoje režisierius šiemet numato dar du naujus pastatymus – vieną jų Lietuvoje su trupe „cezario grupė“ Menų spaustuvėje, kitą – vasaros pabaigoje Suomijoje.
