Kaip tikina Lietuvos Finansų ministro patarėjas Remigijus Bielinskas, šalis dar nėra prisijungusi prie Europos stabilumo mechanizmo, todėl finansiškai neprivalome prisidėti prie Graikijos gelbėjimo.
„Iš principo jokių problemų Lietuvai nenusimato, nes nesame investavę į Graikijos vertybinius popierius, nei esame prisijungę prie paramos programos, dėl kurios vyksta visos derybos“, - portalui tv3.lt sakė jis.
Procedūros nėra nustatytos
Anot R. Bielinsko, kol kas nėra aišku, kaip turėtų elgtis tiek ES, tiek euro zonos narės, jei vis dėlto Graikija paliktų atsisakytų euro.
„Jeigu įvyktų pats prasčiausias variantas ir Graikijos valstybė paskelbtų bankrotą, be abejo tai būtų problematiška, nes priklausom ES ir euro zonai. Tai yra sudėtingas klausimas ir niekas kol kas nežino atsakymų, nes nesvarstomas „grexit“ variantas“, - teigia ministro patarėjas.
Lietuvos verslas taip atidžiai stebi Graikijos finansinį sirtakį, mat, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, dabar yra stebimas scenarijus, kaip tokios situacijos gali būti sprendžiamos ateityje.
„Atidžiai sekame kas vyksta, diskusiją su ECB ir ES valstybių vyriausybėmis. Tai yra lakmuso popierėlis, kaip tokiu sudėtingu laikotarpiu bus priimami sprendimai ir kas bus palaikantis madas. Šis atvejis yra labai svarbus tuo, kad neprasidėtų multiplikacinis efektas. Turiu omenyje, pietines ES valstybės, kurios vis dar sunkiai laikosi po krizės ir nėra atsigavusios , o užuot ėmusios struktūrinių reformų ar valstybės finansų kontrolės, nenueitų lengviausių populistiniu keliu ir nepradėtų tiesiog spausdinti daugiau pinigų, stumiant didžiulį reformų kalną“, - pastebi jis.
Su tuo sutinka ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas, kurio teigimu, Graikija nėra labai aktyvi Lietuvos verslo partnerė, tačiau verslininkus labiau domina kaip bus sprendžiamos derybos su į finansinę aklavietę patekusia euro zonos nare. Pašnekovas tikina, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip tai palies Lietuvos verslą, mat nėra aiškių ekonominio gelbėjimo procedūrų.
„Jeigu tai būtų aiškūs skaičiai – būtų mažiau diskusijų. Nėra valstybės bankroto modelio ar finansinių sprendimų mechanizmo, todėl sunku prognozuoti, kaip skolą dalinsimės. Visų pirma, reikia užbėgti įvykiams už akių, nes šiandien ES neturi aiškių rodiklių kaip iškart užtikti valstybės nemokumo požymius ir tam užkirsti kelią, o sankcijos turėtų būti taikomos anksčiau nei valstybė prieina liepto galą“, - sako A. Akstinas.
Anot R. Dargio, populistinė Graikijos valdančioji partija prieš rinkimus žadėjo aukso kalnus, todėl neaugant ekonomikai toks užkratas gali persimesti ir į kitas sunkiau besiverčiančias valstybes. Vis dėlto net ir Graikijos išstojimas iš euro zonos, neišspręstų šalies problemų.
„Drahmos atsiradimas nieko neišspręs, nes daug įtakos turės pasitikėjimas valstybe. Energetinius išteklius reikia pirkti kietąja valiuta, todėl drahmomis negalima atsiskaityti nei už dujas, nei už naftą. Taigi ar tikrai tai Graikijai padės pabėgti nuo ekonominių problemų ar esminių reformų?“, - svarsto LPK prezidentas.
Blogiausia jau praeityje
Pasak A. Akstino, Graikijos kaip verslo praradimas nebūtų toks skausmingas verslui, kaip tai atsitiko Rusijos embargo ar Ukrainos ekonominio sustojimo atveju.
„Nėra didelių bendradarbiavimo santykių, todėl tiesiogine prasme nebūtume taip daug paliesti kaip tai atsitiko Rusijos embargo atveju ar Ukrainos atveju, kur stebime daugiau netekčių. Graikija Lietuvos atžvilgiu nėra didelis ekonominis partneris ar investuotojas“, - teigia jis.
Tradiciškai, anot pašnekovo, maisto ir pieno produktų sektorius yra labiausiai susijęs su Graikijos rinka, taip pat buvo domimasi durpių importu iš Lietuvos.
„Buvo paliestas ir turizmo sektorius, kuris nėra labai skatinamas, nes mūsų pinigai yra išvežami į Graikiją“, - pastebi A. Akstinas.
