Graikijos drama dar tęsiasi

Laikraščių, ir ne tik vokiškųjų, vedamųjų straipsnių orientacija per savaitgalį kiek pakito. Užuot tik būgštavę, kad Graikija stovi ant bedugnės krašto, ir patarinėję Vakarams, ką daryti, kai kurie vis labiau ėmė kritikuoti pačius graikus ir ypač jų „politinę klasę“.

Pasak Švedijos Geteburgo dienraščio „Göteborgs-Posten “, „iš tiesų Graikijos ūkio ir politikos krizė pareikalautų suvienytų pastangų, drąsos ir brandos, bet viso to, matyti, trūksta. Šalis atsidūrė ties bedugne, tačiau tam tikros grupės padėtį tik dar labiau pablogina.

Graikijos politikai – ypatingas ir nepakartojamas atvejis. Net valstybės bankroto akivaizdoje jie nesugeba susitarti dėl bendros politikos. Visi bandymai tarp politinių stovyklų nutiesti bendradarbiavimo tiltą paprasčiausiai žlugo.

Tad vyriausybė stovi prieš beveik neįmanomą užduotį rasti sprendimų, kuriems pritartų gyventojai, opozicija, bankai, Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas“.

Tokia ne vien Švedijos laikraščio nuomonė. Štai ir Atėnų laikraštis „Kathimerini“ pripažįsta, kad „mūsų politinė sistema, deja, nebrandi ir dar vis neaišku, ar ji sugebės pasiekti reikiamo brandumo, kad išvengtų mūsų šalies žlugimo ir valstybės bankroto.

Būdas, kuriuo ministras pirmininkas Georgios Papandreou ir didžiausios opozicinės partijos vadovas Antonis Samaras derėjosi dėl bendradarbiavimo, visiškai nepatenkinamas.

Pokalbiai ir derybos tokiame lygyje reikalauja išankstinio ruošimosi, diskretiškumo, atsakomybės. Tai dalykai, kurių žmonės tikisi iš visos politinės sistemos, kaip ir iš G. Papandreou bei A. Samaro. Vietoj to abudu varžovai ginčijasi tartum studentai“.

Tokie Graikijos dienraščio žodžiai gali nustebinti: kodėl šiems vadovaujantiems politikams prikišamas būtent studentiškumas?

Ir nejaugi studentų ginčas savaime yra kažkas nerimto ir neatsakingo?

Šiek tiek šviesos į tai meta Londono dienraščio „Financial Times“ reportažas iš Atėnų. Jame rašoma, jog „aštuntą ano šimtmečio dešimtmetį, dabartinis premjeras ir konservatyviosios opozicijos lyderis buvo draugai ir kambariokai JAV Amhersto koledže. Nors nesutardami ideologiškai, jie buvo vieningai nusistatę prieš tada Graikiją valdžiusią karinę chuntą.

„Jiedu niekada nebūtų įsivaizdavę, kad taps konkuruojantys politiniai lyderiai, bandantys užkirsti kelią finansinių įsipareigojimų nevykdymui“, – sakė vienas Atėnų politinio establišmento narys.

Ilgainiui skirtingi politiniai lojalumai tarp jų įvarė pleištą.

Jų nesutarimas šią savaitę dėl nacionalinės vienybės vyriausybės sukūrimo gali būti katastrofa Graikijos galimybėms išvengti bankroto, tačiau tai taip pat gali atverti kelius A. Samarui tapti premjeru.

„Kai Georgios tapo premjeru 2009-aisiais, o Antonis tuo pat metu tapo opozicijos vadovu, buvo jausmas, kad jie, jei reikės, bendradarbiaus, kad tik Graikiją išgelbėtų. Dabar tas jausmas dingo“, – sakė buvęs centristų politikas“.

Taip rašė „Financial Times'as“, o Atėnų dienraštis „Kathimerini“, kurį pradėjome cituoti, savo komentarą baigė taip:

„Tik nedaug žmonių įvertina, kokią didelę žalą šie apgailėtini poslinkiai sukelia tiek krašto viduje, tiek tarptautinėje plotmėje“.

Šiai nuomonei pritarė ir kitos pažeidžiamos šalies, Portugalijos, dienraštis „Jornal de Noticias“. Jo žodžiais, „kas dabar vyksta Graikijoje, to iš vakarietiškos demokratijos tikrai nesitikėjome. Politinė Graikijos sistema save diskreditavo, ir jos žmonės nepasiruošę sunešti tarptautinių pinigų donorų reikalaujamas aukas.

Tačiau Europa turi rasti sprendimą graikiškajai problemai, kad krizė nepersikeltų į kitas šalis ir grėstų eurui. Ir naujoji vyriausybė Atėnuose turi kaip galima greičiau įgyvendinti reformas, kurios jau kelis dešimtmečius vilkinamos“, – rašė Porto mieste leidžiamas laikraštis.

Pasak Frankfurte prie Oderio leidžiamo dienraščio „Märkische Oderzeitung“, „gresiantis Graikijos valstybės bankrotas meta charakteringą šviesą ne tik ant tos šalies politinės klasės, bet ir ant visos Europos Sąjungos apskritai.

Juk per keletą praėjusių metų daug buvo kalbama apie stabilumo kriterijus, tačiau jie buvo visiškai nerealizuojami tikrovėje. Dėl to visa sistema atsidūrė prie prarajos krašto, nes kartu su Portugalija, Ispanija ir galbūt Italija kitos valstybės irgi gali pakliūti į verpetą.

Šiuo metu kuriamas vienas gelbėjimo paketas po kito. Privačiojo sektoriaus savanoriškas dalyvavimas, dėl kurio sutarė Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy, yra tik figos lapelis tam, kad nuramintų euroskeptikus parlamentuose ir užeigose. Skolas padengti ir vėl turės mokesčių mokėtojai, kurie vis labiau praranda tikėjimą demokratija“.

O Varšuvoje leidžiamas „Dziennik Gazeta Prawna“ rašė, kad „jeigu Prancūzijos ir Vokietijos mokesčių mokėtojai pasirengę mokėti už tai, kad jų bankai nemąstydami pirko graikiškas obligacijas, reikia pripažinti jų dosnumą. Tačiau Lenkijos vyriausybė jokiu būdu neturėtų eikvoti mūsų pinigų ir Graikijai siūlyti finansų pagalbą. Nemoralu Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigais paremti cinišką euro politikų ir bankininkų elgseną.

Nes reikalas sukasi ne apie Graikiją. Gelbėjami būtų kai kurie Europos bankai, kurie priėmė netinkamus sprendimus dėl vertybinių popierių pirkimo. Gelbėjimo paketas tad ne joks gelbėjimo paketas, kadangi jis Graikijos neišgelbės. Mes tik nusipirksime porą mėnesių ramybės“, – rašė Varšuvos dienraštis.

Dienraštyje „Wall Street Journal“ du Jungtinių Amerikos Valstijų dešinieji politikai Dickas Armey'is ir Mattas Kibbe klausia „Kodėl Amerika turėtų gelbėti Graikiją?“ ir teigia, jog šiuo metu Jungtinių Valstijų mokesčių mokėtojai neturi finansinių išteklių, kad gelbėtų Graikiją ar bet kurią kitą valstybę. „Prieš mėnesį suėjo Graikijos gelbėjimo paketo pirmosios metinės, o dabar Europos politikai kalba apie dar vieną avarinį paketą.

Taigi Europos žemyno piliečiai vėl turės atsakyti už Vokietijos ir Prancūzijos bankų prastas lažybas. Tačiau kurių galų Angela Merkel ir Barackas Obama spaudžia, kad mokesčių mokėtojai ir kitoje Atlanto pusėje taip pat pridurtų pinigų? Jungtinės Valstijos jau parūpino 108 milijardus dolerių globalinės gelbėjimo paramos Tarptautiniam valiutos fondui“.

Autorių nuomone, dar vienas Graikijos gelbėjimo paketas tik apdovanos neatsakingą išlaidavimą ir parems korumpuotą valdžią.

Kitame dienraščio „Wall Street Journal“ straipsnyje finansų portalo „Bloomberg News“ vyriausiasis redaktorius Matthew Winkleris teigia, jog Europos centrinis bankas turėtų pateikti visapusišką ataskaitą valstybėms narėms ir jų mokesčių mokėtojams, kurių pinigai paramstė Graikiją ir gali būti panaudoti kitoms ES šalims pagelbėti. Slaptumas ir neskaidrumas skatina investuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą.

Tokiu metu, kai Europos vyriausybių ir privačių investuotojų prašoma prisidėti prie dar vieno Graikijos gelbėjimo paketo, Europos centrinio banko slaptumas kelia nerimą. Remdamasi Europos Sąjungos informacijos laisvės potvarkiais, organizacija „Bloomberg News“ traukia Europos centrinį banką į teismą, kad šis atskleistų, kaip Graikija naudojo užslaptintus finansinius instrumentus tam, kad užtušuotų savo augantį ir niekam nepraneštą įsiskolinimą.

Toks miglotas finansavimas tęsėsi mažų mažiausiai pusę dešimtmečio. Skaidrumas šiuo klausimu yra vienintelis būdas užtikrinti, kad įsiskolinimo krizė niekada daugiau netaptų užkrečiama.

Graikijos publicistas Takis Michas kitame dienraščio „Wall Street Journal“ straipsnyje rašo, jog „ministras pirmininkas G. Papandreou birželio 17-ąją šiek tiek pakeitė Graikijos ministrų tarybą, kad sukrapštytų paramos savo vyriausybės biudžeto taupymo ir privatinimo politikos planams. Tą pačią dieną pagrindinės kreditorės Vokietija ir Prancūzija bendrais bruožais sutarė   dėl 120 milijardų eurų pagalbos paketo.

Tačiau opozicijos partijos ir profsąjungos Atėnuose vis tiek gali šį sandorį atmesti.   Kodėl? Ogi todėl, – teigia T. Michas, – kad   Europos Sąjungos vadovai Europos mokesčių mokėtojams tiksliai nepaaiškino, koks skirtumas pinigais tarp leidimo Graikijai netesėti finansinių įsipareigojimų ir vienos nesveikiausių Europos ekonomikos paramstymo dar visą ateinantį dešimtmetį.

Kitaip sakant, Takio Micho nuomone, graikams vis tiek siūloma pirkti katę maiše.

Mykolas Drunga