Duris apylinkės atvėrė 7 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku), jos veiks iki 19 valandos. Pirmųjų balsavusiųjų apklausų rezultatų laukiama iškart po to, kai užsidarys balsavimo apylinkės.
Šiuose rinkimuose konservatorių lyderis Kiriakas Micotakis sieks įtvirtinti savo pozicijas po gegužę vykusio balsavimo.
Apklausos rodo, kad per naują balsavimą, kuris vyks pagal kitą sistemą, jis gali gauti daugiau vietų parlamente, jei pakartos arba pagerins praėjusį mėnesį vykusių rinkimų rezultatus.
Gegužės 21-ąją vykusiame balsavime K. Micotakio konservatyvioji „Naujosios demokratijos“ partija sutriuškino savo varžovus ir 20 procentinių punktų aplenkė artimiausią konkurentę – kairiųjų politiko Aleksio Cipro vadovaujamą partiją „Syriza“.
Vis dėlto iki absoliučios daugumos pritrūko penkių vietų, todėl K. Micotakis turėjo galimybę ieškoti koalicijos arba vėl pakviesti 9,8 mln. graikų rinkėjų prie balsadėžių.
55 metų Harvardo universiteto absolventas atsisakė dalytis valdžia ir pareiškė prezidentei Katerinai Sakelaropulu, kuri suteikė jam įgaliojimus formuoti vyriausybę, kad dabartinis parlamentas neturi galimybių suformuoti naują vyriausybę, ir buvo sušaukti nauji rinkimai.
Sekmadienio rinkimai rengiami pagal naujas taisykles, pagal kurias laimėtojui suteikiama iki 50 papildomų vietų parlamente, o tai palengvina vienos partijos vyriausybės formavimą.
Pergalė žadama „Naujajai demokratijai“
Apklausos rodo, kad „Naujoji demokratija“ gaus aiškią daugumą, surinkusi 40–45 proc. balsų.
Tačiau mažiau aišku, ar konservatoriams pavyks užsitikrinti patogią daugumą 300 vietų parlamente kaip per 2019-ųjų rinkimus, kai laimėjo 158 vietas.
Pagrindinis pavojus, su kuriuo „Naujoji demokratija“ susidurtų, būtų didesnis neatvykusiųjų į rinkimus skaičius dėl esą iš anksto žinomo rezultato.
Ragindamas savo šalininkus ateiti į rinkimus, K. Micotakis įspėjo, kad jei nesurinks daugumos, gali būti rengiami treti rinkimai.
„Tikiuosi, kad mums nereikės vėl susitikti rugpjūčio pradžioje“, – sakė jis televizijai „Skai TV“ likus kelioms valandoms iki šeštadienį prasidėjusio draudimo agituoti ir pridūrė, kad tai ne pokštas.
„Visi mūsų laimėjimai turi būti įtvirtinti ir tęsiami“, – sakė jis.
A. Cipro partijai „Syriza“ apklausos žada 16,8–20 proc. balsų.
Jei aštuonioms partijoms sekmadienį pavyks patekti į parlamentą – apklausos rodo, kad tokia galimybė egzistuoja, – nugalėtojui reikės surinkti daugiau balsų, kad jo frakcija būtų kuo didesnė.
„Naujajai demokratijai“ taip pat reikia surinkti bent 40 proc. balsų, kad gautų 50 papildomų vietų.
Nauja kraštutinių dešiniųjų partija „Niki“ gegužę vos nepateko į parlamentą, o dabar apklausos rodo ją artėjant prie reikiamo 3 proc. slenksčio.
Kita nauja nacionalistinė partija „Spartiečiai“, kurią remia įkalintas buvęs neonacių partijos „Auksinė aušra“ atstovas Ilijas Kasidiaris, turėtų gauti daugiau nei 2 proc. balsų.
K. Micotakis trečiadienį pradėjo agitaciją Salonikuose, esančiuose Graikijos šiaurėje, kur dešiniųjų judėjimas yra stipriausias, ir perspėjo šalininkus nebalsuoti už kraštutines partijas.
„Daug kraštutinių balsų parlamente nebūtinai reiškia pliuralizmą, bet galbūt priešingai – demokratinę kakofoniją“, – sakė jis.
Pasiekimai
K. Micotakis 2019 metais triuškinamai įveikė A. Ciprą ir užėmė aukščiausią Graikijos postą, žadėdamas užbaigti dešimtmetį trukusią ekonomikos krizę.
Šie rinkimai buvo pirmieji ES šalyje po gelbėjimo programos, kai tiek įmonės, tiek darbuotojai kentėjo nuo didelių mokesčių naštos, kurią įvedė „Syriza“, siekdama sukurti biudžeto perteklių, kurio reikalavo tarptautiniai kreditoriai.
Per tolesnius ketverius metus mokesčių našta buvo palengvinta, ir nors COVID-19 pandemija sunaikino gyvybiškai svarbias Graikijos pajamas iš turizmo, nuo to laiko šalis stipriai atsigavo ir 2021 metais augimas siekė 8,3 proc., o pernai – 5,9 procento.
Tai iš dalies padėjo padaryti daugiau kaip 57 mlrd. eurų, kuriuos vyriausybė skyrė sveikatos krizės ir infliacijos poveikiui sušvelninti.
Tačiau analitikai pažymi, kad K. Micotakis turėjo licenciją išlaidoms pagal švelnesnes ES pandemijos laikų taisykles.
A. Cipras, kurio raginimas didinti darbo užmokestį iki šiol nesulaukė didesnio atgarsio, perspėjo, kad K. Micotakis nesuteiktų, jo žodžiais tariant tuščio čekio vykdyti paslėptai darbotvarkei, pagal kurią būtų panaikinta socialinių išmokų politika.
Vis dėlto daugeliui graikų A. Cipras tebėra premjeras, dėl kurio Graikija vos neiškrito iš euro zonos, ir lyderis, kuris dramatiškai apsigręžė nuo pažadų panaikinti griežtą taupymą ir pasirašė šaliai dar skausmingesnes gelbėjimo sąlygas.
Jau keturis kartus pralaimėjęs rinkimus K. Micotakiui, penktasis pralaimėjimas sekmadienį gali kainuoti A. Ciprui aukščiausią postą jo partijoje „Syriza“.
