Skolose skęstančią Graikiją drebina protestai, o Europos lyderiai baiminasi, jog pasklidus Graikijos užkratui, euro idėją paskandins kitos pietų Europos valstybės.
Graikijos policija blaškydama protestus Atėnuose panaudojo ašarines dujas, rašo „bbc.co.uk“.
Susidūrimai tarp protestuotojų ir policijos pratrūko po to, kuomet padegamaisiais užtaisais buvo apmėtyta finansų ministerija bei valstybinės televizijos automobilis. Mieste tvyro įtampa.
Tūkstantinius mitingus sušaukė šalies profsąjungos. Gyventojai protestuoja prieš griežtas taupymo priemones, kurių šalis privalo imtis, pildydama ES iškeltas sąlygas. Sąjunga bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko suteikti beveik bankrutavusiai valstybei apie 120 mlrd. paskolą, išmokamą per tris metus. Mainais pareikalauta imtis griežtos taupymo politikos.
Kol kas tikslios sąlygos neatskleidžiamos. Manoma, jog jos bus paviešintos sekmadienį, Eurozonos lyderiams pasirašius susitarimą dėl pagalbos.
Nepopuliarios priemonės
Tūkstančiai graikų žingsniavo Atėnų gatvėmis skanduodami „šalin rankas nuo mūsų teisių! Europos Komisija ir TVF lauk!“. Kaip žurnalistams teigė vienas iš protesto dalyvių Ericos Finalis, pasiūlytas planas laikomas „didžiausiu darbininkų puolimu per šimtmečius“.
„Jie nori sugrąžinti mus į XIX amžių, tačiau tai nebus kova. Tai bus karas, kuris tęsis mėnesius ar metus“ , - sakė jis. Dar viena protestuotoja Marina Yotis situaciją apibūdino paprastai: „niekas nežino, kas bus. Bet visi supranta, jog teliko viena išeitis – eiti į gatves ir protestuoti“.
Protestų metu nusiaubtas ir centre buvęs prašmatnus viešbutis. Panašūs susirėmimai vyksta ir Tesalonikuose.
Tai – milžiniškas pasipriešinimas sumažintiems atlyginimams bei pensijoms ir mokesčių didinimui – priemonėms, kurios turi būti įgyvendintos artimiausiu metu.
Šalies premjeras George Papandreou tikslias taupymo plano detales paskelbs sekmadieni, kuomet jis bus patvirtintas. Pasak jo, paskola – būtina siekiant šalį ištraukti iš duobės. Politikas teigė nedvejosiantis nepaisant priemonių nepopuliarumo.
Dėl trejų metų taupymo plano Graikijos parlamentas turėtų balsuoti gegužės 6-7 dienomis. Dar po kelių dienų dėl paramos turėtų balsuoti Vokietijos Bundestagas. Daugelis šios šalies gyventojų nėra linkę savo pinigais vaduoti į skolas įklimpusius graikus.
Eurą sužlugdys Ispanija?
Nepaisant aršių susirėmimų Graikijoje, daugelio apžvalgininkų akys krypsta į kitas Pietų Europos šalis.
Portugalijos skolinimosi reitingai jau gerokai sumažinti ir beveik viešai kalbama jog netrukus šalį gali ištikti Graikijos likimas.
Tuo tarpu Ispanijos ekonomika atrodo šiek tiek viltingiau, tačiau kelia daugiausiai grėsmių. Nedarbas šioje valstybėje jau perkopė 20 pro. O valstybės parengtu ekonomikos stabilizavimo planu abejoja beveik visi ekspertai.
Kita vertus, pastebima, jog šalyje po truputi atsigauna automobilių pramonė, ir nors ir nedarbo augimo tempai nors ir išlieka rekordiniais, sulėtėjo.
Tačiau net ir menkiausi neramumai šioje valstybėje, kuri tiesiog per didelė, jog ją išgelbėtų Prancūzija ar Vokietija gali paprasčiausia nuskandinti eurą.
Jei Ispanija, Italija, Portugalija, Graikija ir Airija ( kartais vadinamos neitin maloniu PIIGS (kiaulės) ) vardu virstų nemokiomis, nukentėtu Vakarų valstybių bankai, pirkę šių valstybių vertybinius popierius.
Kol kas neaišku, kaip situacija klostysis toliau. Tačiau akivaizdu, jog euro zona susiduria su pačiais didžiausiais išbandymais nuo savo sukūrimo pradžios.
