Praėjus metams po pirmojo Graikijos gelbėjimo pradėta kalbėti apie naują 60 mlrd. dolerių pagalbos paketą vis dar skęstančiai euro zonos nelaimėlei.
Kol kas, atsisakydama Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos, Graikijos Vyriausybė deda visas viltis į konstroversišką privatizacijos planą: tikimasi parduoti seną oro uostą ir dalį nebenaudojamo Atėnų olimpinio miestelio, net energetikos įmonės PPC kontrolinį akcijų paketą.
,,Time" duomenimis, jei planas pasiteisins, iki 2015 metų šalis turėtų gauti apie 72 mlrd. dolerių pajamų. Bet tai neišvengiamai ves prie to, kad didelė dalis valstybės įmonėse dirbančių graikų neteks darbo.
Prašė neišparduoti
Praėjusį trečiadienį Atėnuose susirinkę tūkstančiai protestuotojų prašė neišparduoti valstybės. Profesinės sąjungos ir kairiųjų pažiūrų graikai kartojo, kad Graikijos Vyriausybei vykdant privatizaciją, kurios milijardai pateks į skolos išpirkėjų rankas, bus sunaikinta daugybė darbo vietų – pagrindinis graikų pragyvenimo šaltinis.
Šis vaizdas jau kiek kitoks nei prieš metus, kai Graikija iš skolų bandė lipti pirmą kartą, už 150 mlrd. dolerių iš dalies aukodama suverenumą ir atsiduodama į ES bei TVF rankas. Padengti dalį iš 400 mlrd. valstybės skolos ji kitaip nebūtų sugebėjusi. Tuomet įniršę protestuotojai anarchistai gatvėse siautėjo daug žiauriau, net susprogdino banką, per incidentą žuvo trys jo darbuotojai.
Gilina krizę
ES ir TVF padiktuoti taupymo planai per metus leido Graikijai sumažinti biudžeto deficitą 5 procentais. Ekonomistų teigimu, per krizę tai įspūdingas laimėjimas. Bet taupymo priemonėmis pati krizė buvo tik pagilinta. Šiandieninę Graikijos realybę atspindi 15,1 proc. nedarbas, baimė, kad graikai nesugebės grąžinti paskolų, ir užtrenktos finansų rinkų durys.
Vokiečių dienraščiui ,,Spiegel„ paskelbus, kad šalis gali pasitraukti iš euro zonos, jos padėtis dar pablogėjo. Nors valdžia suskubo tokius gandus paneigti, pirmadienį kreditų reitingų agentūra ,,Standard & Poor's“ sumažino šalies skolinimosi reitingą iki žemiausio Europoje. Dabar ji mokumu gali lygintis tik su Baltarusija ar Pakistanu.
Skolos cunamis
Vertindamas Graikijos problemas, Miuncheno universiteto profesorius Hansas Werneris Sinnas tikino, kad Europoje bręsta skolos cunamis. Skolose paskendusi Pietų Europa nesugeba refinansuoti savo įsiskolinimų, o blogiausia, kad tas skolas turi padengti Europos centrinis bankas.
Profesoriaus teigimu, pasilikdama eurą Graikija nesugebės susidoroti su skolų krize, nes Vokietija ilgainiui traukti jos iš finansų duobės nebegalės.
,,Jei Graikija pasitrauktų iš euro zonos, ji galėtų devalvuoti savo valiutą ir vėl tapti konkurencinga„, – Vokietijos dienraščiui ,,Frankfurter Allgemeine“ sakė H. W. Sinnas ir pridūrė, kad Graikija bet kokiu atveju netolimoje ateityje susidurs su bankų krize, o tada jos ekonomikos nebeišgelbės niekas.
Gresia pilietinis karas?
Ekonomisto teigimu, jei Graikija nuspręs vykdyti vidinę devalvaciją karpydama algas ir kainas, ji rizikuos pilietiniu karu. ,,Graikijai bet kuriuo atveju gresia krizė, bet jei ji liks euro zonoje, Atėnai sunaikins kompanijas, kurios yra šalies ekonomikos variklis", – kalbėjo H. W. Sinnas.
Šviesia Graikijos ateitimi nebetiki ir krizės pranašu vadinamas ekonomistas Nourielis Roubini. Jis įsitikinęs, kad krizė euro zonoje tęsis, ir reikia klausti ne ar Graikija bankrutuos, o kada tai nutiks. ,,Tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus kai kurios euro zonos valstybės, Graikija, Portugalija, Airija, supras, kad nuolatinė recesija ir stojanti ekonomika nėra geriau nei pasitraukimas iš euro zonos„, – ,,The Independent“ sakė N. Roubini.
Per didelė, kad išpirktų
,,Ateina etapas, kai per didelė, kad žlugtų, taps per didelė, kad būtų išpirkta„, – ,,Wall Street Journal“ sakė pavardės neskelbiantis ES diplomatas ir pridūrė, kad jei Graikijos premjeras nesugebės įtikinti politikų ir visuomenės, kad taupyti reikia drastiškai, bankrotas ir restruktūrizacija teliks laiko klausimas.
,,Wall Street Journal" apžvalgininko Costaso Pariso teigimu, Europos centrinio banko dar perkami toksiški Graikijos Vyriausybės vertybiniai popieriai per kelerius metus paklius į Vokietijos ir Prancūzijos rankas. Jei Graikija bankrutuos, šios valstybės patirs milžinišką smūgį.
Panašu, kad Vokietija ir Prancūzija toliau turėtų išlikti pasirengusios prisidėti prie Graikijos gelbėjimo. ,,JP Morgan" skaičiavimais, Vakarų Europos valstybių bankai Graikijoje turi apie 237 mlrd. dolerių. Iš jų 98 mlrd. dolerių priklauso Prancūzijos, dar 72 mlrd. – Vokietijos bankams. Bankroto atveju šie milijardai išgaruotų, tad nei Angela Merkel, nei Nicolas Sarkozy nėra tuo suinteresuoti.
FAKTAI: Euro zonos problemos
Euro zonos valstybių skoliniai įsipareigojimai siekia 1,5 trln. eurų.
Graikijos finansų ministerijos duomenimis, per 1,5 metų bankų klientai iš šalies išvežė apie 10 proc. indėlių, 30 mlrd. eurų.
Visuomenės apklausos Vokietijoje rodo, kad pirmajam Graikijos gelbėjimo paketui pritaria tik kas penktas vokietis, jam nepritaria beveik pusė – 47 proc. gyventojų.
Visą praėjusią savaitę dėl atsinaujinusių Graikijos problemų euro kursas dolerio atžvilgiu mažėjo.
