Graikų minias į protestus suburti gali tik arba jų nemėgstama diržų veržimosi politika, arba nesutarimai su Makedonija. Šiuo atveju tai – antrasis variantas. 300 tūkstančių graikų į gatves išėjo dėl oficialaus Makedonijos pavadinimo. Šis šalių ginčas trunka net 27-erius metus.
Po to, kai iškovojo nepriklausomybę 1991-aisiais, nedidelei Balkanų šaliai buvo suteiktas laikinas Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pavadinimas. Tačiau Makedonija nori vadintis tiesiog Makedonija. Būtent tai ir kelia nerimą graikams. Mat šiaurinė Graikijos provincija, kuri buvo Aleksandro Makedoniečio karalystės užuomazga, vadinasi tokiu pačiu vardu. Atėnai nuožmiai ginčija kaimynės teisę naudoti savo provincijos pavadinimą, nes tai ateityje esą gali išaugti į teritorines šiaurinio Graikijos regiono pretenzijas.
„Mes turime sienas ir turime Makedoniją. Už mūsų sienos yra slavai, jie – ne makedonai. Makedonija yra graikiška, niekas negali savintis šio pavadinimo, niekas kitas neturėtų jo naudoti“, - tvirtina protestuotoja graikė Rania Mainou.
Graikai smerkia savo premjero Alexio Tsipro sprendimą dėl pavadinimo sėsti prie derybų stalo su makedonais.
„Jam turėtų būti gėda. Jis nori parduoti mūsų pavadinimą. Toks mūsų politikų planas. Juos reikia sudeginti, sunaikinti. Gėda jiems. Tai vieta, kurioje gimė Graikija“, - premjerą pliekia protestuotoja Julietta Kokozidou.
Nepaisant graikų pasipriešinimo, Makedonija suinteresuota kuo greičiau išspręsti pavadinimo klausimą, nes kaip tik dėl to jai kol kas užtrenktos durys į NATO ir Europos Sąjungą.
