Grafitai vadinami „patilčių menu“, tačiau jie dažnai „puošia“ ir centrines miestų gatves. Vieni menininkai grafitus vadina urbanistiniu menu, kuriuo jaunimas gali išreikšti save, kiti – socialine yda, panašia į šunų teritorijos žymėjimą... Šiaulių savivaldybės tarnautojai nori sukurti Estetikos policiją, kuri padėtų sutramdyti miesto tepliotojus.
Seimas paėmė botagą
Seime įregistruotas Baudžiamojo kodekso pataisų projektas, numatantis baudas ir bausmes pastatus dažais terliojantiems asmenims. Dabar grafitai kvalifikuojami kaip tyčinis turto sugadinimas. Nepadaręs didesnės žalos nei 130 Lt, tepliotojas užsitraukia tik administracinę atsakomybę.
Seimui pasiūlytas svarstyti pataisų projektas, kuriame grafitų piešėjai, sunaikinę ar sugadinę kultūros paveldo objektą, apipiešę jį užrašais, ženklais ar vaizdais, galėtų būti baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tikėtina, kad tokios bausmės gali būti patvirtintos, nes vien sostinėje „patilčių menininkai“ per metus padaro milijoninės žalos. Grafitų nuvalymas kainuoja daugiau, nei jų kūrimas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius svarsto galimybes, kaip prisidėti prie teikiamo projekto. Šiaulių miesto savivaldybės dailininkas Petras Slonksnis teigia, kad norima suformuoti naują tarnybą – Architektūrinės estetikos poskyrį, paprasčiau – Estetikos policiją.
Teritorijos žymėjimas
Siūloma tose vietose, kur buvo nuvalytas grafitas, užrašyti – „Savivalei – NE!“ su kodekso ištrauka ir nusižengusio asmens vardu ir pavarde.
Bus paskirti atsakingi savivaldybės tarnautojai, turintys ypatingai aukštą meninę kvalifikaciją ir didelę biurokratinę patirtį. Yra tarnautojų, kuriems dažnai tenka dirbti fiziškai kenksmingomis ir rizikingomis sąlygomis, pavyzdžiui, šalia metalo suvirinimo aparatų, stovint po krano strėle. „Situacija tampa vis grėsmingesnė, o savivaliautojų daugėja. Tai ne tik materialinė žala, bet ir vertybinė žala visuomenei, kultūriniam turizmui ir gyvenimo kokybei“, – piktinosi P. Slonksnis.
Aistringas grafitų menininkas Modestas atkakliai gina savo pomėgį. Jis aiškina, kad pagrindinė grafitų filosofija slypi ne spalvose ar meniniuose gebėjimuose, o teksto reikšmėje. Tai dažniausiai būna kokio nors veikėjo parašas, kuris reiškia – „Chebra, čia mano teritorija.“ Ne veltui populiariame kompiuterių žaidime apie gangsterius viena pagrindinių užduočių – pažymėti sienas savo parašais.
„Grafitininkai“ aršiai konkuruoja, kieno užrašas bus dažnesnis, kas parašys aukščiau, ką pastebės žiniasklaida. Varžomasi ir dėl kokybės – kieno grafitai spalvingesni. Šie tepliotojai treniruojasi piešti ne tik gražiai, bet kiek įmanoma greičiau. Juk veikla – nelegali ir nusikalstama. Nupiešus tenka sprukti iš įvykio vietos kiek kojos neša.
Įdomu tai, kad Suomijoje rastas būdas, kaip pažaboti grafitų piešėjus. Helsinkyje ištisą parą dirba speciali tarnyba, kuri per kelias valandas panaikina atsiradusį piešinį. Tai reiškia, kad kiti tepliotojai meno nepastebės ir konkurencija baigsis.
P. Slonksnis dar neskaičiavo vietų, kuriose yra nupiešti grafitai: „Būtent tai ir būtų naujosios policijos užduotis: rinkti informaciją, ją žymėtis, klasifikuoti, vėliau duomenis perduoti vadovybei, spręsti dėl finansavimo, viešinimo, nugramdymo. Tik paskiausiai apdorota informacija būtų atiduota savivaldybės tarnautojams, turintiems teisę įspėti ir bausti.“
Valyti įdomiau nei terlioti
„Pamenu, vienam legaliam piešiniui pritariau prieš keletą metų – priešais Tardymo izoliatorių Trakų gatvėje“, – prisimena miesto dizaineris. Jo nuomone, grafitams būtų puiki vieta betoninės arba statybinės tvoros. Piešinių kūrybą reikėtų griežtai prižiūrėti ir tam sukurti dar vieną komisiją su kompetentingais menininkais priešakyje.
„Jau prieš Kalėdas pradėjau vaikščiojimo „akciją“ ir pastebėjau, kad vos ne ant kiekvieno kampo “pripeizota„. Dar pagalvojau – kas būtų, jeigu reikėtų viską sutvarkyti pačiam?! Darbo užtekčiau kaip dažant Bruklino tiltą – dešimt metų į vieną pusę ir tiek pat – atgal. Ir taip iki pensijos“, – pasakoja apie savo sunkų kasdieninį darbą Petras Slonksnis.
Specialistai skaičiuoja, kad, ko gero, baudos neatpirktų įdedamo vargo ir administravimo lėšų, todėl yra realių pamąstymų, jog reikėtų kviesti į pagalbą rėmėjus. Juk reikia lėšų dažams, teptukams, kopėčioms, polietileno plėvelei, transportui. „Kol nesu perdažęs nė vienos sienos, negaliu labai girtis patirtimi ir žiniomis apie inventorių“, – sako dizaineris.
P. Slonksnio nuomone, galbūt tų „peizonių“ valymas jaunimui patiktų ne ką mažiau nei jų kūrimas? Galima šiai veiklai suburti mokyklas, studentiją ar kitus entuziastus.
„Estetika – sunkiai apčiuopama sąvoka, kuri įstatymiškai nesutvarkyta. Kai kuriems miesto “gražintojams„ ji sunkiai suprantama. Todėl ir sakome griežtą „Ne!“ ne tik grafitams, bet ir visokiai kitokiai saviveiklai, kurią jau seniai tenka Šiauliuose kentėti“, – teigia kovingai nusiteikęs miesto dizaineris P. Slonksnis.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
