„Noras gyventi gyvenime gražiame” – tai menininkės J.Rekevičiūtės išrasta nauja – atspaudų nuo drabužių – grafikos technika, sukurtų grafikos darbų ciklas apie grožį ir laimę kaip siekiamybę, kai tikslui pasiekti naudojami… dėvėti drabužiai. Šįkart parodoje karaliaus suknelės arba tik jų dalys... „Drabužiai man yra daug daugiau nei priemonė apsaugoti kūną”, – teigia menininkė, ir tuo, pamačius jos kūrinius, neįmanoma suabejoti.
J.Rekevičiūtė dėvėtas sukneles transformuoja į unikalius meno kūrinius – savo atrasta specialia technika atspaudžia kartone jų įspaudą istorijai-menui-amžinybei. Transformacija vyksta mistiškai: menininkė lyg alchemikė savo laboratorijoje sukneles balzamuoja, mumifikuoja, dažo, džiovina, apipina burtais ir… eksponuoja. Renginyje bus galima pamatyti šių mistinių apeigų fragmentus – parodos atidarymo svečiams bus rodomas režisieriaus Ričardo Rickevičiaus sukurtas intriguojamas vaizdo klipas, praskleidžiantis paslaptingus Jūratės alchemijos laboratorijos užkulisius. Tačiau finalinis akordas suskambės ir atsiskleis parodos metu, lydymas magiškos Charles Gounod operos „Faustas” Margaritos (dainuos sopranas Julija Karaliūnaitė) arijos.
Fausto Margarita – menininkės J.Rekevičiūtės mūza, moteris, kuriai papuošalai, suknelė, grožis suteikia sparnus arba… ją sunaikina… Kokia istorija nutiks J.Rekevičiūtės kolekcijos pristatyme? Ar mistiškoji „Graži suknelė” Pelenę pavers princese? Kokios jos, tos kelios grožio, šlovės, karališkos didybės akimirkos? Kas moteriai yra suknelė? Ji gali uždengti kaip kaukė arba pabrėždama charizmą apnuoginti asmenybę. Literatūra, filosofija, psichologija ir gausybė kitų žmogaus intelektinių veiklos sričių klausia ir pateikia savus atsakymus apie tai, kas yra gražu. O koks vis dėlto grožis yra tikresnis – su kauke ar be jos?
„Drabužis yra ne tik civilizacijos primestas neva taurinantis minkštakiautis, mados uniforma (beje, užmušusi dendizmą) ar asmeninės beskonybės a la Britney Spears (tai mato vienetas!) rodiklis, bet ir Aš minus kūnas. Štai tą minusą Jūratė ir paverčia mūsų esaties ikona, – apie menininkės drabužių įspaudų karalystę kalba eseistas Rolandas Rastauskas. – Mes virsime trąšomis, puvėsiais, pelenais, o mūsų kūno daiktų atspaudai, iš grafikės kilniaširdystės beigi malonės, nelyginant sielos žvelgs triumfuojančių dėmių akimis...”
Ciklas „Noras būti gražiame gyvenime" nepateiks vieno atsakymo, nes kalbės apie skirtingus žmones realiame laike ir erdvėje, jų patiriamas persikūnijimo būsenas. Čia išlieka galimybė klysti, apsigauti, tačiau išauga noras savarankiškai apmąstyti asmenines virsmo akimirkas ir jų vizualias išraiškas. Grafikos žanras savo esme – atspaudu – šį siekį dar labiau išryškins.
