Medžiagų mokslo atstovai žarsto komplimentus grafenui nuo pat jo sukūrimo 2005 m. Vieno atomo storio anglies plėvelės pasižymi geresniu laidumu elektronams, nei silicis, ir iš jų jau galima gaminti greitaveikius mažos galios tranzistorius. Dabar pirmą kartą mokslininkams pavyko išmatuoti savitąjį grafeno stiprumą, ir jie pripažino, jog tai yra stipriausia kada nors bandyta medžiaga. Atradimas leidžia manyti, jog grafenas puikiai tiks ateities ultragreitų mikroprocesorių išskiriamai šilumai išsklaidyti.
Kolumbijos universiteto (JAV) mechanikos inžinerijos profesoriai Jeffrey Kysaras ir Jamesas Hone'as grafeno stiprumą atominiame lygmenyje tyrė matuodami jėgą, kurios prireikė jam sulaužyti. Jie išraižė mikrometro pločio skylutes silicio pagrinde, virš kiekvienos skylutės patalpino idealius grafeno bandinius ir tada kiekvieną jų spaudė smailiu deimantiniu zondu. Iki šiol tokių matavimų niekas nebuvo atlikęs, nes juos reikia vykdyti naudojant idealius grafeno bandinius, kuriuose nėra jokių įtrūkimų ar trūkstamų gardelės atomų, teigia mokslininkai.
Hone'as savo atliktą bandymą lygina su plastikinės plėvelės užtempimu virš kavos puodelio ir matavimu, kiek jėgos reikia norint tą plėvelę pradurti pieštuku. Jei jam pavyktų padaryti pakankamai didelį tokios medžiagos gabalą ir uždėti ant kavos puodelio, mokslininkas teigia, jog grafeno tvirtumo pakaktų išlaikyti automobiliui, uždėtam ant to pieštuko.
Žinoma, mažai tikėtina, jog grafeno savybės bus naudojamos tokioms užduotims atlikti. Jei pažvelgtume į pakankamai didelį bet kurios medžiagos pavyzdį mikroskopiniame lygmenyje, jame rastume įvairiausių defektų - įtrūkimų ir netolygumų. Hone'o teigimu, tik mažyčiai medžiagos bandiniai gali būti pagaminti idealiai ir pasižymėti superstiprumu.
