Afganistano Goro provincijos atkūrimo penktosios grupės (PAG-5) vadas pulkininkas Dalius Polekauskas gegužės 5 d. įteikė Čagčarano žurnalistams pažymėjimus, liudijančius, kad jie išklausė kursą „Kaip rašyti spaudos pranešimą?“. Tokie pažymėjimai vietos žurnalistams įteikti pirmą kartą.
Čagčarano žurnalistai buvo mokomi sudėlioti pranešimo turinį, paprastai ir aiškiai trumpu pranešimu perteikti informaciją visuomenei. Šį kursą vietos žiniasklaidai suorganizavo ir vedė PAG-4 atstovas spaudai grandinis Vilius Džiavečka.
Kiekvieną pirmadienį Čagčarano žurnalistai atvyksta į PAG stovyklą, kur jiems teikiamos konsultacijos tekstų rašymo klausimais. Nuo birželio 4 dienos bus pradėtas naujas kursas „Kas yra interviu? Kaip imti interviu?“. Čagčarano žurnalistai išklausys teorines paskaitas, mokysis pasirinkti pokalbio objektą ir asmenis, sudaryti klausimus ir kt. Taip pat jiems teks atlikti ir praktines užduotis. Tuo siekiama, kad vietos žurnalistai sugebėtų prakalbinti ne tik jiems pažįstamos srities žmones ar savo draugus, bet ir kitus – skirtingas sritis kuruojančius asmenis, sugebėtų susitelkti ties problema, mokėtų pasirengti interviu ir kt.
Nors žiniasklaidos atstovų Čagčarane tik penki, jie neabejotinai turi įtakos vietos žmonių požiūriui į Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės veiklą. Galbūt jie taps tuo branduoliu, kuris sukurs Goro provincijoje radiją, televiziją ir spaudą.
Žiniasklaidos situacija Goro provincijoje yra sudėtinga, ypač kai kalbame apie spaudą. Keletas žurnalistų Čagčarane rašo, kaip jie vadina, į privačius laikraščius. Tie laikraščiai yra ranka surašyti lapai, kurie kopijuojami ir tiesiog išdalijami žmonėms dažniausiai turguje. Vieno laikraščio tiražas siekia per 1000 egzempliorių. Tuo tarpu Goro provincijoje gyvena per 630 tūkst. gyventojų. Vadinamieji laikraščiai yra prastos kokybės, be nuotraukų, nespalvoti. Turint omenyje, kad provincijoje, kaip ir visame Afganistane, spausdintas žodis labai vertinamas gyventojų, laikraštis būtų natūralus ir priimtinas reiškinys siekiant sustiprinti valdžios įtaką provincijoje, taip pat tai sudarytų galimybę išklausyti provincijos rajonų įvairesnes žmonių nuomones skirtingais klausimais. Provincijoje po truputį imtų rastis spauda. Trūksta tik spausdinimo įrangos.
Čagčarane yra dvi radijo stotys – valstybinė ir privati. Valstybinėje radijo stotyje dirba šeši žmonės: direktorius, du žurnalistai ir techniniai darbuotojai. Programa per garsiakalbį transliuojama kiekvieną dieną nuo 9.00 iki 12.00 val. Programą sudaro žinios, muzika, interviu, provincijos valdžios atstovų pasisakymai. Kalbėti per radiją, tiksliau, tiesiog per mikrofoną, kviečiamas ir PAG vadas, provincijos gubernatorius.
Skleidžiama žinia per garsiakalbį pasiekia tik labai nedaug Čagčarano gyventojų. Todėl, kaip sako vietiniai, antena būtų neįkainojamas dalykas radijo stočiai, kuri suteikia puikią galimybę perduoti vietos gyventojams norimą žinią pačiu greičiausiu būdu.
Radijo stotis – tai nedidelis pastatas, su keletu neišvaizdžių kambarių, kurių viename yra vadinamoji studija, kitame – elektros generatorius ir kiti prietaisai, trečias – direktoriaus kabinetas. Studija – svarbiausias kambarys, kur į magnetofono kasetes įrašomi išankstiniai interviu, į garsiakalbius skaitomos žinios, naudojant minėtą magnetofoną į garsiakalbį leidžiami muzikos įrašai.
Žiniasklaida Čagčarane labai svarbi įgyvendinant tokį tikslą kaip Afganistano valdžios įtakos stiprinimas ir pagalba užtikrinant saugią ir stabilią situaciją Goro provincijoje.
