Savo slaptąjį ginklą „Google“ slepia JAV Oregono valstijos pakraštyje, prie vėjų galandamų Oregono upės krantų. Tiesą sakant, šią paslaptį, kuri turėtų užtikrinti „Google“ pranašumą naujos kartos interneto paslaugų pasaulyje, gana nelengva slapstyti nuo pašalinių akių: kaip užmaskuoti dviejų futbolo aikščių dydžio pastatų kompleksą ir į dangų šaunančius du šaldymo įrangos bokštus?
Tiedu bokštai – dvyniai, atrodantys kaip informacijos amžiaus branduolinės jėgainės, iš tolo praneša apie vietą, kuri greitai taps vienu galingiausių pasaulyje superkompiuteriu, galinčiu apdoroti milijardus užklausų per dieną ir užtikrinti nuolat besiplečiančią interneto paslaugų pasiūlą, rašo dienraštis „The New York Times“.
Keista, tačiau šis skurdus dykviečių peizažas palei Oregono ir Vašingtono valstijų sieną tapo milijardų vertės „Google“, „Microsoft“ ir „Yahoo“ susidūrimo scena. Šią vietą „Google“ pasirinko neatsitiktinai: čia susikerta pigios elektros energijos tiekimo ir spartūs duomenų perdavimo tinklai. Pati palankiausia vieta skaitmeniniam Armagedonui – artėjančiam trijų išvardytų IT milžinų mūšiui, kuris nulems, kam atiteks interneto pasaulis artimesnėje ir tolimesnėje ateityje.
„Microsoft“ ir „Yahoo“ yra paskelbę statysiantys milžiniškus duomenų centrus Vašingtono valstijoje – apie 200 kilometrų į šiaurę, prieš Oregono upės srovę. Tačiau „Google“ Oregono pakrantėje stato ne šiaip stambų duomenų centrą. Kad tai kažkas nepalyginamai daugiau, liudija minėtieji šaldymo bokštai, kurių kiekvienas sujungtas su futbolo aikštės dydžio skaičiavimo centrais.
Kad ir koks įspūdingas būtų šis būsimasis elektronikos kompleksas, pradėjęs veikti jis taps tik dar įspūdingesnės „Google“ technologinės imperijos dalimi, optinėmis magistralėmis sujungtas į pasaulinę „Google“ išteklių sritį, vadinamą „Googleplex“.
„Google“ pastatė didžiausią kompiuterį pasaulyje ir tai yra nematomas kompanijos aktyvas“, – tvirtina vienas iš superkompiuterių pradininkų Danny Hillisas, technologinių konsultacijų bendrovės „Applied Minds“ steigėjas.
Naujojo „Google“ komplekso 130 km į rytus nuo Portlendo pobūdis ir netgi išorė lig šiol tebėra labai kruopščiai saugoma paslaptis. Vietinės valdžios atstovai, įskaitant svarbiausius šalia esančio Dalles miesto administracijos pareigūnus, tvirtino negalintys komentuoti nieko, kas yra susiję su „Google“ duomenų centru, kuris čia oficialiai vadinamas „Projektu 02“, nes praėjusiais metais su „Google“ pasirašė susitarimus dėl konfidencialumo.
„Čia niekas nemini žodžio „Google“, – sako kitoje Oregono upės pusėje esančio Klickitato uosto vadovas, kuris nėra saistomas susitarimo su „Google“. „Tai šiek tiek primena knygą apie Harį Poterį, kurioje irgi minimas toks „Pats -žinai-kas“ veikėjas.“
Vietiniai gyventojai, nors ir spėliojantys apie naujojo kaimyno užmačias, yra nusiteikę entuziastingai. „Google“ užėmė anksčiau čia veikusios aliuminio gamyklos, kuriai vieta buvo parinkta dėl pigios elektros energijos. Ją čia pat gamina užtvenkta galinga upė.
„Google“ kompleksas sukūrė šimtus darbo vietų statybininkams, 40 proc. pakėlė nekilnojamojo turto kainas apylinkėse ir, tikimasi, galės pasiūlyti nuolatinį darbą nuo 60 iki 200 kaimynystėje esančio miesto gyventojams. Laukti liko nebeilgai – duomenų centras turėtų būti atidarytas dar šiais metais.
„Google“ skuba ir tai visai suprantama. Interneto paieškos sistemų karas plečiasi su nauja jėga. „Google“, „Microsoft“ ir „Yahoo“ investuoja pritrenkiančias sumas į savo kompiuterių infrastruktūrą. „Microsoft“ pribloškė analitikus, praėjusį ketvirtį paskelbusi, kad kitąmet ketina į ją investuoti net 2 mlrd. dolerių. Taip tikimasi prisivyti „Google“. Tuo tarpu „Google“ pranešė, kad jos išlaidos šioje srityje sudarys mažiausiai 1,5 mlrd. dolerių.
„Google“ visame pasaulyje žinoma kaip interneto paieškos sistema, bet ji taip pat daugeliu požiūriu pirmauja kurdama savąjį superkompiuterių tinklą, diegdama naujausius mokslo pasiekimus ir stengdamasi apdoroti duomenis greičiau ir pigiau negu jos konkurentai.
„Google“ kompiuterių sistemos augimo tempai stulbina: 2001-ųjų kovą bendrovė turėjo 8 tūkst. serverių, kurie apdorodavo apie 70 mln. užklausų per dieną. 2003 m. serverių skaičius išaugo iki 100 tūkstančių.
Šiandien net patys akyliausi „Google“ verslo stebėtojai negali tiksliai pasakyti, kokie tikrieji bendrovės ištekliai. Paprastai manoma, kad „Google“ šiuo metu turi daugiau nei 450 tūkst. serverių, sutelktų mažiausiai 25 pasaulio vietose. Didelė darbo dalis atliekama Airijoje, dideli kompleksai statomi Rusijoje ir Kinijoje.
„Google“ žino, kad kovoje už vartotoją svarbi kiekviena milisekundė – atsakymas į užklausą turi būti pateiktas kuo greičiau. Šviesos greitis irgi turi ribą, tad bendrovė nori sutelkti kuo didesnius techninius resursus kuo arčiau savo vartotojų.
„Microsoft“ pastangas konkurencinėje kovoje šiuo metu iliustruoja 200 tūkst. serverių. Iki 2011 m. bendrovė jų skaičių planuoja padidinti iki 800 tūkstančių.
Kompiuterių ekspertai tvirtina, kad neįmanoma tiesiogiai palyginti „Google“ ir „Microsoft“ pastangų. Tarsi tuo naudodamasi „Google“ sukūrė tokį milžinišką duomenų saugojimo ir apdorojimo tinklą, kuris tapo rimtu iššūkiu visiems konkurentams.
„Google“ tarsi Borgas (kiborgų rasė fantastiniame filme „Star Trek“), – tvirtina kompiuterių ekspertas Milo Medinas, prieš dešimtmetį įkūręs interneto paslaugą „@Home“. – Nežinau nė vienos kitos bendrovės, kuri, naudodama turimus skaičiavimo išteklius, galėtų taip veiksmingai platinti savo aplikacijas, kaip tą sugeba „Google“.
