Lietuvos golfo klubai pritraukia vis daugiau žaidėjų iš Lietuvos bei užsienio. Nors šalyje, lyginant su Latvija ir Estija, golfą žaidžia mažiausiai žmonių, jų skaičius stabiliai auga, o klubų atstovų lūkesčiai yra labai pozityvūs. Vidutinis golfo klubų narių skaičius 2013 m. Lietuvoje viršijo 160 narių viename klube, pagal šį rodiklį, lyginant su 2012 m., buvo pasiektas 50 proc. augimas, teigiama pranešime spaudai.
Tai atskleidė antrus metus iš eilės tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG atliktas golfo rinkos tyrimas. Šiais metais, atliekant tyrimą, buvo apklausiami ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos golfo klubų atstovai.
Lietuvos golfo rinkoje – nuoseklus augimas
Tyrime dalyvaujančiuose Lietuvos klubuose pernai buvo sužaista beveik 11 000 golfo raundų. 2013 m. vienam golfo klubui priklausė vidutiniškai 160 narių. Kad narių skaičius per metus išaugo, pažymėjo absoliučiai visų apklaustų Lietuvos klubų atstovai. Jie taip pat pabrėžė, kad tikisi stabilaus augimo ir ateinančiais metais.
Taip pat nuosekliai augo žmonių, turinčių „Žaliąją kortą“ („Greencard“ – pažymėjimą, suteikiantį teisę žaisti golfą bet kuriame aikštyne) skaičius. Lietuvoje per 2013 m. ją įgijo daugiau nei 200 žmonių, vidutiniškai kiek daugiau nei 50 viename klube. Panašus skaičius „Žalią kortą“ įgijo ir 2012 m.
„Nors Lietuvos golfo rinka yra mažiausia Baltijos šalyse, jau antrus metus stebime nuoseklų augimą ir pamažu vejamės kaimynus. Ypač svarbus golfo klubų pasiekimas, kad kartą pabandę žaisti golfą žmonės sugrįžta ir tampa nuolatiniais lankytojais. Tai paneigia mitą, kad golfas – prabangus ar ypatingų gebėjimų reikalaujantis sportas“, – teigia Lietuvos golfo federacijos prezidentas Rolandas Dovidaitis.
Žaidėjų pritraukė rekomendacijos ir įmonių renginiai
Baltijos šalių golfo klubų atstovų teigimu, žmonėms vis dar trūksta informacijos apie šią sporto šaką ir vyrauja nuomonė, kad golfas – labai brangus žaidimas. Tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko nesiryžtama pabandyti žaisti golfą. Tuo tarpu daugiausiai naujų žaidėjų pritraukė noras išbandyti naują veiklą ir draugų bei pažįstamų rekomendacijos, taip pat lūkestis užmegzti naudingų pažinčių. Klubai Lietuvoje taip pat pažymėjo, kad naujų žaidėjų pritraukti padėjo įmonių darbuotojams organizuojami renginiai.
„Golfą žaisti smagu ir nesudėtinga, todėl tai puikus būdas praleisti laiką su kolegomis. Tai, kad golfas yra viena iš darbuotojų motyvacijos bei komandos stiprinimo priemonė, patvirtina ne tik tyrimo duomenys. Mūsų įmonėje šiuo sportu jau susidomėjo nemaža dalis darbuotojų ir dabar kartu laiką praleidžiame ne tik biuro patalpose“, – sako KPMG partneris Domantas Dabulis.
Didelis golfo turizmo potencialas
Praėjusiais metais Lietuva ženkliai atsiliko nuo kitų Baltijos šalių pagal golfo turistų skaičių: tiek Latvijoje, tiek Estijoje kas dešimtas žaidęs golfą buvo užsienietis, o Lietuvoje – kas penkioliktas. Tačiau, pasak D. Dabulio, šalis turi didelį golfo turizmo potencialą ir artimiausiu metu atras savo vietą Europos golfo žemėlapyje.
„Visi tyrime dalyvavę Lietuvos golfo klubai pažymėjo, kad bendradarbiauja su viešbučiais, maitinimo įstaigomis, renginių organizatoriais arba patys teikia papildomas paslaugas, siekdami pritraukti žaidėjų iš užsienio. Taip pat akcentuota, kad užsieniečių susidomėjimas šalies golfo laukais auga. Golfo turizmo rinka Lietuvoje yra dar ankstyvojoje stadijoje, bet kryptingai didinant Lietuvos žinomumą tarp užsienio golfo žaidėjų, tikrai galima pasiekti gerų rezultatų ir pasivyti kaimynines šalis“, – sako KPMG partneris.
Tyrimo duomenimis, rinkdamiesi golfo turizmo kryptį žaidėjai labiausiai atsižvelgia į paslaugų paketo kainą, golfo laukų skaičių ir kokybę, ar lengvai pasiekiama yra vieta.
Lietuvos, kaip ir Latvijos, golfo klubai pažymėjo sulaukiantys turistų iš kaimyninių Baltijos šalių, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, taip pat Skandinavijos. Estijos klubai nurodė daugiau nei du trečdalius turistų pritraukiantys iš Suomijos, likusią dalį – iš Švedijos, Vokietijos, Latvijos, kitų šalių.
