Praėjusiame penktadienio numeryje pasakojome apie sovietmečiu patį garsiausią Šiaulių milijonierių Romualdą Šiukštą, kuris pasakiškai praturtėjo suorganizavęs pogrindinį mezgimo verslą, taip pat prekybą automobiliais. Šįkart – apie šį turčių apėmusią godumo ligą, pasibaigusią staigia ir paslaptinga mirtimi kalėjime.
Sukto čigono apgaulė
Amžinai sektis negali. Pogrindinis Šiaulių milijonierius R. Šiukšta 1982 metais irgi susidūrė su daug nervų jam kainavusiomis pirmosiomis netektimis. Latvijos miesto Jelgavos čigonų baronas Kraujas Martinas Karlovičius, pravarde Kalpas, kuris iš R. Šiukštos urmu pirkdavo megztinius, tų metų vasarą, susimokęs su keliais vietiniais milicininkais, paruošė planą, kaip R. Šiukštą apšvarinti.
Kai eilinį kartą atvykęs šiaulietis iškrovė maišus megztinių, o čigonai pradėjo skaičiuoti pinigus už prekes, į patalpas su triukšmu įgriuvo būrys milicininkų – ir visus rublius bei megztinius konfiskavo. R. Šiukšta su čigonais apsimetė su sandoriu nesusiję, todėl šiaip ne taip išsiprašė paleidžiami.
Vėliau čigonai pardavė lietuvio megztinius ir gerai atsilygino bendrininkams milicininkams.
Tačiau sukčiai neįvertino R. Šiukštos ryšių – apgautasis per savo pažįstamus Šiaulių milicijoje išsiaiškino, kad tądien jokia krata pas čigonų baroną Kalpą, jokia megztinių konfiskacija Jelgavos vidaus reikalų skyriuje neužregistruota.
Įsiutęs R. Šiukšta pasamdė jaunus šiauliečius – tuomet dvidešimtmetį Vladą Stanaitį, pravarde Stalonė, ir nedaug už jį vyresnį Algirdą Rimšą, pravarde Kryžius. Jiedviem buvo pažadėta po 2000 rublių, jeigu nuvažiavę į Jelgavą apgavikui čigonų baronui Kraujui nuleis kraują ar bent gerai pagąsdins.
Pastebėjo slėptuvę
Stalonė ir Kryžius su keliais draugais kelis kartus nuvažiavo į Jelgavą, patykoję apstojo suktąjį čigoną... Kraujas Martinas nusprendė, kad jo paties kraujas bei ramybė brangesnė už pinigus, todėl R. Šiukštai atidavė 15 000 rublių. Dalis tų pinigų kaip kompensacija atiteko V. Stanaičiui su A. Rimša, ir nuo to laiko jiedu tapo nuolatiniais R. Šiukštos padėjėjais – „tamsių reikalų tvarkytojais“.
Pačiam R. Šiukštai čigonų barono idėja pelnytis apgavystėmis bei vagystėmis patiko, juoba kad nuo šiol jis turėjo kas atlieka sumanytus nešvarius darbelius.
Netrukus, 1981–1983 metais, ėmė sklisti gandai, kad turint reikalų su R. Šiukšta reikia saugotis ne tik milicijos. Didelį kiekį siūlų atvežę ar išvežę siuvinius bei megztinius spekuliantai keistomis aplinkybėmis būdavo apvogti ar užpulti ir apiplėšti. R. Šiukštai buvo ypač paranku, kad parankinių apšvarinti spekuliantai negalėjo kreiptis į miliciją, nes juk vertėsi nelegalia veikla.
Godumas žudo – jis pražudė ir pogrindžio milijonierių. 1983-iųjų balandį R. Šiukšta užsuko į Šiaulių mikrorajoną Pabalius pas vieną savo klientę, irgi spekuliaujančią megztiniais. Ten R. Šiukšta pastebėjo, kad iš jo gautus pinigus namo savininkė nunešė slėpti į vonios kambarį.
Netrukus R. Šiukšta savo parankinius pasiuntė apvogti šios moters namo – žinoma, pasakęs, kur ieškoti pinigų slėptuvės.
Debesys kaupėsi
1983-iųjų gegužės 9-ąją, kai minėtoji spekuliantė buvo išvykusi, R. Šiukšta, kad turėtų alibi, irgi skubiai išvažiavo į Maskvą. Tada V. Stanaitis, A. Rimša ir jų draugas J. Puzinas įlindo į tos moters namą, surado už vonios įrengtą slėptuvę ir pavogė ten laikytus 12 500 rublių. Be to, susirinko ir jiems patinkančius daiktus, o iš garažo – kelis maišus megztinių.
R. Šiukšta ir jo vyrai buvo įsitikinę, kad spekuliantė dėl vagystės bijos skųstis milicijai, nes tarp pavogtų daiktų būta ir daug megztinių. Vis dėlto nukentėjėlė ne tik nė nesudvejojusi kreipėsi į teisėsaugą, bet ir nurodė įtarianti, kad tuos vagis bus užsiundęs R. Šiukšta. Paklausta dėl megztinių apsukruolė pamelavo, kad prekės buvusios visai ne jos, o padėtos pasaugoti vieno į Rusiją išvykusio žmogaus.
Na o R. Šiukšta nežinojo, kad virš jo senokai kaupiasi juodi debesys. Mat tuo metu milicininkai buvo neseniai sulaikę iš vieno verpalų fabriko išvažiuojantį sunkvežimį, pilną vogtų siūlų. Kiek pasispyriojęs vairuotojas prisipažino, kad siūlus turėjęs nuvežti R. Šiukštai. Juokingiausia, kad fabrike atlikus reviziją neaptikta jokio siūlų trūkumo. Tokio skandalo milicija negalėjo nepaisyti – R. Šiukštai buvo užvesta operatyvinė byla, o apvogtos moters pareiškimas tebuvo dingstis bylą realizuoti.
Varinis drakonas
Taigi R. Šiukštos vyrukai buvo po vieną sugaudyti ir ištardyti. Kaip dažniausiai nutinka, vienas jų palūžo, o paskui kitiems nebeliko prasmės ką nors neigti. Taip milicija sužinojo apie visą pogrindinį R. Šiukštos verslą ir net nelegalias pornografinių filmų peržiūras.
Pats R. Šiukšta pasislėpė, o jo namuose buvo padaryta krata. Visų nuostabai paaiškėjo, kad paveikslai, kuriais jis taip puikavosi, tebuvo pigios kopijos ar klastotės. Karnizai, pasirodo, buvo dažyti bronziniais dažais, o įspūdingasis drakonas – vietinio liaudies meistro iškaltas iš paprastos varinės skardos.
Apsisprendęs turčius 1984-ųjų birželį pats prisistatė pas pareigūnus, tik pareiškė esąs nekaltas, pavyduolių ir nusikaltėlių apkalbėtas.
Ryšiai ir pažintys milicijoje nebepadėjo – R. Šiukšta buvo suimtas ir gyvas į laisvę jau nebeišėjo.
Teisėsaugai R. Šiukšta melavo apie jokią vagystę iš turtuolės namo nieko nežinąs, o gegužės 9-ąją jis buvojęs Maskvoje pas meilužę. Nors ši paliudijo jo alibi, tai nebeturėjo jokios reikšmės, nes R. Šiukšta buvo kaltinamas ne vagyste, o jos organizavimu. Netrukus kaltinimų organizavus apiplėšimus bei vagystes padaugėjo, prisidėjo net ir kaltinimas dėl pornografijos platinimo, bet sunkiausi buvo dėl vogtų siūlų supirkimo ir spekuliacijos stambiu mastu.
Paskelbti nuosprendžiai
Tardant įkliuvėlį išaiškėjo jo tikrasis veidas. Tai buvo veiklus, valingas žmogus, bet šykštokas, ūmaus charakterio ir dėl pasirinkto gyvenimo būdo – gana nervingas. Visas šias R. Šiukštos ydas vainikavo ir pernelyg didelis pomėgis išgerti, galop pakirtęs sveikatą. Tardymo izoliatoriaus kameroje R. Šiukštai atsivėrė skrandžio opa, ėmė trikti širdies veikla ir virškinimas.
1984-aisiais, prieš pat Kalėdas, R. Šiukšta buvo nuteistas kalėti puspenktų metų, o jo turtą nuspręsta konfiskuoti. Teismas atėmė laisvę ir R. Šiukštos parankiniams – visi buvo pasodinti kalėti po 3–4 metus.
1985-ųjų pavasarį visus netikėtai pasiekė žinia, kad R. Šiukšta staiga mirė kalėjimo ligoninėje. Pasak oficialios versijos, kalinys nusigalavo dėl ūmaus inkstų nepakankamumo. Tačiau iki šiol sklinda kalbos, jog R. Šiukšta buvęs nunuodytas, nes ėmęs tardytojams pasakoti, su kuo iš aukštų milicijos valdininkų palaikęs ryšius ir kam iš jų dovanojęs po „Volgą“.
Turtai greitai ištirpo
R. Šiukštai atsidūrus už grotų, nei žmona, nei sūnus nebuvo įpratę taupyti, tad slaptavietėse suslapstyti pinigai bei auksas greitai ištirpo.
Našlė Zita Šiukštienė Šiauliuose gana greitai išgarsėjo kaip aikštinga „lėbautoja“. Kiek vėliau ji įjunko į narkotikus. Kai nebebuvo ką išnešti iš namų, Z. Šiukštienė didžiulį namą iškeitė į vieno kambario butą, o šis ilgainiui virto landyne. Galiausiai tame bute neliko net unitazo, tik kanalizacijos vamzdžio skylė. Kartą Z. Šiukštienei vienas jos sugėrovas suvarė peilį tiesiai į išangę. Po to Z. Šiukštienė ilgai gydėsi ligoninėje, o 1999-ųjų sausį mirė būdama visiškai nuskurdusi.
Nenusisekė ir milijonieriaus sūnaus, paauglystėje tėvo pinigais besitaškiusio Aido Šiukštos likimas. Jis irgi vartojo narkotikus, yra keletą kartų teistas už pilstuko laikymą, narkotikų platinimą, smulkias vagystes. Žmonės „Akistatai“ pasakojo dar matą vakarais jį slankiojantį po Šiaulius.
Savotiškai pasisuko legendinio milijonieriaus „tamsiųjų reikalų tvarkytojų“ likimai.
V. Stanaitis taip pat buvo išgarsėjęs, kai mirus R. Šiukštai tapo tuo metu pačios garsiausios Šiauliuose Princų gaujos nariu. Apie ją dar papasakosime.
Na o pernelyg staigiai turtėti ėmęs A. Rimša gyvenimą baigė dar tragiškiau nei jo mokytojas R. Šiukšta – 1997 metais jį Šiauliuose nušovė samdomas žudikas.
Tačiau Šiauliuose būta ne tik pogrindinių milijonierių, bet ir legendinių nusikaltėlių. „Lietuvos mafijos tėvu“ vadinamas Vidas Antonovas – taip pat šiaulietis.
Sigitas STASAITIS
Ateinančią savaitę skaitykite:
Kodėl keleto sporto šakų sporto meistras nutarė bėgti į užsienį ir apsirūpinti pinigais, o tam surengė legendinį Šiaulių ligoninės apiplėšimą su padegimu.
