Simona Snitkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Greitai augančių gluosnių plantacijos – nauja galimybė Lietuvos ūkininkams įsitvirtinti biokuro rinkoje. Šios rūšies medžiams nereikia daug priežiūros, jie yra neišrankūs dirvožemiui.
„Pats sodinimas vyksta specialiomis mašinomis. Žemė yra įdirbama kaip klasikinei kultūrai, važiuoja specialios mašinos ir jos sodina vytelėmis, kurios savaime pjausto sodinuką ir kas 20–25 centimetrus muša į žemę. Tada iš to sodinuko auga pats ūgliukas“, – pasakoja gluosnių plantacijos savininkas Donatas Gustas.
Gluosniai auga net aštuonis kartus greičiau nei kiti medžiai, todėl pirmasis derlius užauga per ketverius metus, o vėlesni subręsta kas trejus metus. Gluosniai auginami dviem linijomis, taip juos pjauti kur kas lengviau.
„Jie labai greitai auga. Juos labai lengva nuimti, jeigu lygintume su krūmynais, kuriuos reikia nupjauti, tada reikia ištempti iš lauko. Čia iš karto pjaunamos dvi jų linijos, smulkinami ir vežami į tam tikras vietas, kraunami į mašinas ir vežami į katilines“, – sako D. Gustas.
Kai kitas kultūras auginantys ūkininkai ilsisi, gluosnių augintojams prasideda pats darbymetis. Energinių augalų derlius nuimamas žiemą, nukritus lapams. Iš likusių kelmų gausiai atželia karklai. Toks procesas gali vykti net 25 metus, paskui gluosnius reikėtų pakeisti naujais.
„Po to šaknys yra senos ir nebe tokios produktyvios, jos nebesugeba taip produktyviai auginti ūglių. Tada jau reikia keisti tą plantaciją“, – teigia gluosnių plantacijos savininkas.
Dvidešimt tonų gluosnių skiedrų išskiria tiek šilumos, kiek penkios tonos akmens anglies, tačiau šie medžiai pagamina beveik tiek pat deguonies, kiek yra išeikvojama juos deginant. Užsienyje, pavyzdžiui, Anglijoje, Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, toks biokuras plačiai naudojamas. Ekspertai prognozuoja, kad vis daugiau gluosnių plantacijų atsiras ir Lietuvoje.
