Per pastaruosius ketverius metus analitikai prognozavo 7 proc. augimą. Šiuo metu jis yra tik 2,3 proc. o tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2008 metų.
Kodėl taip yra? Įtampa Kinijoje, pinigai „plaukia“ iš besivystančių rinkų, nesibaigianti euro krizė Europos Sąjungoje (ES), rodos, nieko nebestebina. Vis dėlto, grupelė ekonomistų ir investuotojų teigia, kad globalios ekonomikos lėtėjimas nėra laikinas, o tai yra tiesiog nauja era, kurioje greitesnio augimo, jų teigimu, ir nebebus. Žemiau pateikiamos viso to augimo lėtėjimo priežastys.
Auganti išteklių kaina
Nuo 1973 iki 2009 metų gyventojų skaičius Žemėje išaugo net 50 proc. Jungtinės tautos prognozuoja, kad žmonijos populiacijos didėjimas lems, kad prekių paklausa taip pat atitinkamai didės.
„Mūsų visų neapgalvotas ir besaikis išteklių naudojimas kelia didelę grėsmę netgi mūsų civilizacijos išlikimui“, – teigė vienos investicijų valdymo įmonės vadovas Jeremy Granthamas.
Didelė paklausa, be to, didelės išteklių kainos lemia pasaulio BVP augimo letėjimą.
Daugiau darbo jėgos
Kita dalis priežasčių, kodėl apskritai per pastaruosius metus ekonomika augo yra ta, kad esant didesnei darbo jėgai yra pagaminama daugiau prekių. Tačiau žmonių skaičius, o tuo pačiu ir darbo jėga, nebeauga taip greitai. Kadangi darbo jėgos didėjimo greitis lėtėja, per ateinančius 20 – 30 metų, kaip prognozuojama, darbuotojams darbo krūvis tik didės. Vis dėlto, pastebima, kad vis daugiau moterų įsitraukia į rinką. Galbūt, šis faktorius gali susilpninti šias prognozes.
Didelių pokyčių technologijose nenumatoma
Nuo mobiliųjų telefonų iki interneto ir pažangių komunikacinių technologijų. Šie pokyčiai sudarė visas palankias sąlygas greičiau sklisti idėjoms ir sparčiau plėtoti naujas. Moderniųjų technologijų dėka, žmonės tarpusavyje gali kalbėtis būdami kad ir skirtinguose pasaulio kampeliuose.
Analitikų teigimu, internetas sąlygojo tiek pokyčių, kad tiesiog neįsivaizduojama, koks dar veiksnys ateityje galėtų lemti didesnius pokyčius nei tai padarė internetas. Mokslininkas Pierre’as Azoulay’us teigia, kad dėl moderniųjų technologijų darbo produktyvumas itin smarkiai išaugo. 1950 metais darbuotojas per dieną padarydavo tik 15 proc. 2000 metų darbuotojo darbo. Reikia kovoti su klimato atšilimu
Negalima neigti, kad Žemės padėtis atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Jeigu ne klimato atšilimas, tai didėjantis audrų, stichinių nelaimių skaičius per metus kelia žmonijai nerimą. Gamtoje vykstantys neramumai taip pat lemia globalios ekonomikas augimą ar jos lėtėjimą.
„Didėjanti žala, sukelta klimato atšilimo, labiausiai lemia maisto kainas“, – teigė J. Grantham‘as.
Vienas tyrimas atskleidė, kad klimato atšilimas jau kainavo 1,2 trln. JAV dolerių. Be to, dar 2009 metais vyravo nuomonė, kad procentaliai šalies BVP nukrenta 0,6 proc. būtent dėl klimato atšilimo sukeliamų padarinių.
Verta pridurti, kad globalios ekonomikos augimo tempo lėtėjimas nebūtinai yra neigiamas dalykas. Ypač jei jį sukelia jau minėtasis veiksnys, t.y. gyventojų skaičiaus augimo tempo lėtėjimas.
