Šiomis dienomis Rusijoje dienos šviesą išvys specialiųjų tarnybų užsakymu parengtas ateities scenarijų rinkinys, praneša Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Dėl besikeičiančio klimato dramatiški socialiniai ir demografiniai pokyčiai pranašaujami ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.
Rinkinį, pavadintą „Pasaulis aplink Rusiją: 2017. Netolimos ateities kontūrai“, redagavo Maskvos Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Sergejus Karaganovas. Jo sudarytojai – žymūs mokslininkai, tarp kurių yra ir klimato situacijų modeliavimo ekspertas.
Pasak dienraščio, šiame leidinyje rimtai nagrinėjamos „šiltnamio efekto“ pasekmės, tačiau pirmiausia dėmesį atkreipia nerimą keliantis mokslininkų perspėjimas apie „klimatines migracijas“. Specialistai mano, kad šiuo metu vykstantys pokyčiai gali išsprūsti iš tarptautinių organizacijų kontrolės, ir Rusija dėl besikeičiančio Sibiro klimato labiau nei kitos šalys gali susidurti su masinės europiečių ir azijiečių imigracijos banga.
Ištirpęs amžinasis įšalas, kuris šiuo metu trukdo gyventojams įsikurti Sibiro tundros zonoje, padarys dirvožemį derlingą. Suprantama, dėl to iškils rimtas pavojus amžinojo įšalo sąlygomis pastatytiems statiniams, o taip pat naftotiekiams ir dujotiekiams, teigia „Corriere della Sera“.
Pasak dienraščio, su tokia grėsminga ateities scenarijų raida sutinka ir kitos Rusijos mokslo įžymybės, tarp jų Rusijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Sergejus Gulevas ir Sankt Peterburgo geofizinės observatorijos direktorius Vladimiras Katcovas.
Neseniai duotame interviu šie mokslininkai išsakė katastrofinę situacijos raidos prognozę: jų vertinimais po kelių dešimtmečių Alpės liks be ledynų, daugelyje Afrikos ir Pietryčių Azijos šalių žemdirbystė bus nebeįmanoma, 3 milijardus žmonių kamuos geriamojo vandens trūkumas. Be to, daugybė žmonių bus priversti palikti savo namus dėl potvynių.
„Praėjusį dešimtmetį oro temperatūra pakilo 0,2 laipsnio, per paskutiniuosius 100 metų – 0,74 laipsnio, tačiau dabar galime konstatuoti, kad procesas spartėja. Ekonominės ir demografinės situacijos raidos scenarijai mums prognozuoja dvi visuotinio atšilimo perspektyvas. Pagal minimalų variantą temperatūra pakils 1,8 laipsnio, pagal maksimalų – iki 4,6 laipsnių“, - teigia V. Katcovas. Kalbama apie XXI a. pabaigos klimato prognozę, pastebi dienraštis.
S. Gulevas primena, kad panašūs tyrimai, kurie Rusijoje buvo vykdomi nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, leidžia tvirtinti, kad „taškas, iš kurio sugrįžti jau nebeįmanoma“, jau pasiektas, ir tai nutiko 1980 metais“. Ir dar: „2010 m. atmosferos kritulių sumažės 70 proc., tuo tarpu jūros lygis pakils net 20 cm, bangos sieks 20 metrų, ir daugelis pakrančių miestų atsidurs po vandeniu.“
Pasak mokslininkų, Rusija turinti tam tikrų pranašumų. Gulevo teigimu klimatas amžinojo įšalo regionuose taps švelnesnis, prasidės navigacija Šiaurės Ledinuotame vandenyne, kuriuo šiuo metu laivai plaukioti gali tik kelias savaites per metus.
Kita vertus, primena Rusijos akademikas, istorijos profesorius Viktoras Gaidukas, kai Sibire 2001 m. kilo potvyniai, „Putinas liepė parduoti deimantus iš Kremliaus saugyklų, kad būtų atstatyti miestai prie Lenos upės, vienos iš didžiausių upių regione.“ Jo teigimu visiškai akivaizdu, kad „ir kiti politiniai vadovai supranta klimato situacijos, kuri ir šiomis dienomis sukėlė nelaimes toje pačioje zonoje, sudėtingumą.“
Tačiau yra ir nesutinkančių su tokiomis prognozėmis, rašo „Corriere della Sera“. Andrejus Kapica, vienas žymiausių Rusijosgeografų, tvirtina, kad tokios kalbos – tai moksliniais svarstymais dangstomi mitai. „Visiškai klaidinga teigti, kad klimatas keičiasi dėl anglies dvideginio emisijų; akivaizdu, kad priežastis čia supainiota su pasekme. Anglies dvideginio kiekis atmosferoje svyruoja priklausomai nuo sezoninių pokyčių, ir tai labiau susiję su dideliais gaisrais ir ugnikalnių išsiveržimais“, - sako jis. Anot A. Kapicos, anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje didėjimas teigiamai atsiliepia žemės ūkio gamybai. „Verta pastebėti, kad dėl istorijos su ozono „skyle“, kuri tapo šiek tiek nebemadinga, stambios JAV įmonės, gaminančios ekologiškai saugias dujas buitiniams prietaisams, vien tik 2005 m. uždirbo 220 milijardų dolerių“, - sakė jis šypsodamasis.
Tokios pat nuomonės yra ir Maskvos metalurgijos instituto profesorius Aleksandras Nikonovas. Jis tvirtina, kad jei klimatas darosi šiltesnis, tai dėl to niekas nekaltas – klimato svyravimai buvo pastebimi visada. Pavyzdžiui, caras Borisas Godunovas prarado populiarumą ir valdžią dėl to, kad Maskvoje ketverius metus nebuvo saulės ir snigo net liepą. Liaudis šiuos fenomenus interpretavo kaip prakeikimą, o klimatas buvo naudojamas politiniais tikslais – sumanūs katalikai žadėjo gerus orus ir švelnų klimatą, jei Rusija pasiduos popiežiaus valdžion. Galų gale, pasak mokslininko, visi šie prasimanymai apie globalinį atšilimą labai panašūs į pasakas apie paukščių gripą, o Kioto protokolas naudingas nebent stambių bendrovių pasitelkiamoms spekuliacijoms, rašo „Corriere della Sera“.
