Trečiadienį, didiesiems prekybos centrams ėmus riboti ryžių pardavimą, tapo aišku, kad globalinė maisto krizė pasiekė ir JAV, skelbia „The Guardian“.
Išsigandę sparčiai augančių kainų, amerikiečiai užgulė prekybos centrus ir skubėjo pirkti kuo daugiau ryžių. Prekybos tinklo „Wal-Mart“ savitarnos padalinys „Sam‘s Club“ pareiškė, kad pirkėjams bus leidžiama nusipirkti ne daugiau kaip 4 ryžių pakelius asmeniui. Taip siekiama apsisaugoti nuo spartaus atsargų mažėjimo. Vienas pagrindinių „Wal-Mart“ konkurentų „Costco“ kai kuriose Kalifornijos valstijos dalyse taip pat riboja ryžių bei miltų pardavimą.
Pasaulinės ryžių kainos nuo šių metų pradžios jau išaugo 68 proc., o per pastarąsias kelias savaites kai kuriose JAV parduotuvėse ryžiai pabrango dvigubai.
Be to, restoranai bei smulkesni prekybos tinklai taip pat jau itin skuba pirkti atsargas, nes baiminasi, kad ryžių kaina ir toliau sparčiai augs.
JAV parduotuvių lentynas šluoja ir imigrantai iš Filipinų, kurie vėliau ryžius siunčia savo giminaičiams, kurie Filipinuose jau susiduria su aiškiu pasiūlos trūkumu.
Pasak Jungtinių Tautų, pasaulinį maisto kainų augimą itin lemia sparčiai auganti paklausa besivystančiose šalyse, o ypač Indijoje bei Kinijoje, klimato pokyčiai bei ydinga vyriausybių politika.
Nuo šių metų pradžios ryžius auginančios šalys, tarp kurių yra Kinija, Indija, Vietnamas bei Egiptas, ėmė riboti ryžių eksportą, kad galėtų patenkinti šalies viduje sparčiai augančią paklausą. Šią savaitę Pasaulio bankas pranešė, kad panašių priemonių gali griebtis ir didžiausias pasaulio ryžių eksportuotojas Tailandas.
Europos Sąjungos prekybos komisaras Peteris Mandelsonas ragina Pasaulinę Prekybos Organizaciją paspausti šias šalis, kad jos ir toliau vykdytų eksporto įsipareigojimus.
JT maisto bei žemdirbystės organizacijos direktorius Jacquesas Dioufas teigia, kad krizė yra kelis dešimtmečius trukusios ydingos vyriausybių politikos padarinys. Pasak jo, nuo 1990 iki 2000 metų Vakarų valstybės per pusę sumažino paramą besivystančių šalių žemės ūkio sektoriui, o savose šalyse ir toliau nešykštėjo milžiniškų subsidijų ūkininkams.
Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas jau pareiškė sukursiantis 100 mln. JAV dolerių „maisto saugumo fondą“, kad apsaugotų Lotynų Ameriką bei Karibų jūros šalis nuo maisto krizės plitimo. Praėjusį mėnesį Haitį nusiaubusios riaušės, kilusios dėl maisto trūkumo, pareikalavo mažiausiai 6 aukų ir iš posto išvertė ministrą pirmininką.
