„Vis dėlto jos labai greitai suprato, kad Kalėdų Senelio rašysena yra labai panaši į mamos“, - juokiasi G. Nausėda, sutikęs atvirai pasakoti apie gražiausios šventės metuose ritualus.
Itin linksmai nusiteikęs Gitanas apie pyragėlius su grybais, Kalėdų Senelio kostiumą ir dvasinę ramybę.
- Kokių šventinių tradicijų turi Jūsų šeima?
- Mūsų šeimos tradicija yra labai sena ir ji susijusi su idėja visiems būti kartu. Beveik visada arba daugeliu atveju grįžtu į namus Klaipėdoje, kur Kūčias ir Kalėdas švenčiame su tėvais ir vaikais. Kartais dėl susiklosčiusių aplinkybių švenčiame sostinėje, tačiau namų jausmas skatina grįžti į gimtinę. Toks sutikimo būdas yra šventas dalykas.
Vaikai jau užaugę, tačiau jiems dovanas visada nešdavo Kalėdų Senelis, jas palikdavęs prie lauke esančios eglutės. Žiūrėdavome pro langą ir juokdavomės, kaip vaikai įnirtingai ieškodavo dovanų. Vis dėlto labai greitai tikėjimas Kalėdų Senelio pasaka mažėjo. Vaikai pastebėjo, kad Senelio rašysena labai panaši į mamos, bet iki paskutiniųjų mėginau šį gražų mitą išsaugoti. Manau, kad mums tai pavyko padaryti gana ilgai, tačiau dabar dukros jau didelės.
Mūsų šeimoje dovanų meistras yra mano žmona, o mano priedermė yra tik surasti dovaną jai. Čia mano atsakomybės ir pasibaigia. Visokių tendencijų būna: kartais didesnę išmonę pavyksta parodyti, kartais taip gerai nepasirodau. Ačiū Dievui, kad nereikia aprūpinti visos didelės šeimos, nes ši funkcija man nebūtų įveikiama (juokiasi).
- Gal pats persirengdavote Kalėdų Senelio kostiumu?
- Ko nesu niekada gyvenime daręs, tai nesu apsirengęs Kalėdų Senelio kostiumo. Niekada nevėlu, tereikia užsiauginti barzdą, panašią į parlamentaro Algirdo Syso. Galbūt visai neblogai išeitų, nors nežinau ar turiu didelius artistinius sugebėjimus.
- Dar ir prie pilvo padirbėti tektų...
- Tai nėra taip sunku padaryti, daug sunkiau jo atsikratyti (juokiasi).
- O kada Senelis apsilanko?
- Vaikai gauna daugiausia dovanų, tad būdavo, kad jie negalėdavo išlaukti, todėl pasikeisdavome Kūčių vakarą. Vis dėlto Senelio dovanų jie turėdavo laukti per naktį, ropodavo iki eglės, kur jų laukdavo dar daugiau staigmenų.
- Su kuo Jums asocijuojasi Kalėdos?
- Man tai yra rami, šeimyninė šventė, kai nenori pramogauti, o tik jaukiai pabūti kartu su šeima. Prieš Kalėdas pas dažną gyvenime būna daug streso ne tik darbe, bet ir ieškant dovanų, kai esi susijaukęs, tad per šventines dienas bandai atgauti dvasinę ramybę, pabūti su savimi, artimaisiais. Tuomet norisi, kad niekas tavęs netrukdytų, tad man Kalėdos asocijuojasi ir su ritmo, dvasinės pusiausvyros atgavimu.
Kartais norėtųsi, kad bent vienais metais būtų šiek tiek ramiau prieš pačias Kalėdas, nes tenka daug lakstyti, bėgti, kai vos ne tą pačią dieną tenka nusiteikti Kūčioms. Vėliau Kalėdų dienos būna tingios, ramios, kai supranti vėl esąs žmogus, o ne kažkoks robotas.
- Kada Jūsų namuose atsiranda papuošimai, eglutė?
- Eglutę privalome pastatyti ne vėliau nei gruodžio 10-tąją dieną, nes vėliau neleistų vaikai. Mano dukros išūžia man visas ausis arba, kai niekaip nesugebu nuvažiuoti iki parduotuvės, pačios sėda į automobilį ir nuperka eglę. Ji, kaip taisyklė, negali būti maža, tai vėliau vaikams laukia daug smagaus darbo ją puošti.
Mano vaidmuo puošime yra minimalus, aš tik stebiu iš šono, tačiau viskas vyksta ganėtinai anksti.
- O kokią įtaką Jūsų šeimai turi pats advento laikotarpis?
- Šia prasme mūsų šeima yra gana nuodėmingi, nes nesilaikome ypatingo režimo, bet vaikams advento kalendorių nuperkame. Bet nemanau, kad tai yra tikrasis šventimas (juokiasi). Galbūt šia prasme mes, šiuolaikiniai žmonės, esame šiek tiek pagedę.
- Ar prisidedate prie šventinio stalo ruošimo?
- Nenoriu meluoti – mano indėlis prie gamybos nėra didelis, nes tenka valgytojo vaidmuo. Tai labai atsakinga rolė, todėl stengiuosi darbą atlikti kruopščiai. Prie pasiruošimo prisidedu nebent nugvelbęs kokį pyragaitį.
- Būna, kad per Kūčias žmonės sušius gamina...
- Oi, ne, tokios egzotikos mūsų stale nebūna. Visad ruošiamas būtinas patiekalų skaičius, kartais didesnis, bet tai yra tik lietuviški patiekalai. Labai nustebčiau, jei ant stalo išvysčiau minėtus suši ar kebabus (juokiasi). Esu doras lietuvis ir tradicinę mišrainę vertinu labiausiai. Taip pat labai mėgstu dukros ruošiamus grybais įdarytus pyragėlius, jie ištuštėja labai greitai ir didele dalimi dėl mano kaltės, tad dukra skundžiasi.
- O kokios tendencijos Naujiesiems metams?
- Planus priimame labai spontaniškai, tačiau visokių metų buvo: slidinėjant kalnuose, gamtoje. Ilgainiui ten labiausiai ir norisi sutikti, matyt, taip nutiks ir šiais metais.
- Gal važiuosite sniego ieškoti?
Sniego ieškosime Dzūkijoje. Jei rasime – būtinai pranešime.
- Sako, kad žibučių galima realiau rasti...
Paieškosime ir žibučių, ir paparčio žiedų (juokiasi).
Gitano Nausėdos palinkėjimas skaitytojams – „Norėtųsi palinkėti, kad žmonės patirtų dvasinę ramybę, kad ji lydėtų ilgai, o rūpesčiai švenčių neapkrautų. Yra gerokai svarbesnių dalykų, tad linkiu, kad nereikėtų draskytis, kovoti su menamais ar tikrais priešais. Linkiu gyventi santarvėje su savimi ir artimaisiais“.
