„Susitikime daugiausia dėmesio bus skirtas ES įsitraukimui šiame regione bei bendrai saugumo ir užsienio politikai aptarti, – BNS sakė prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. – Noras yra aptarti tą pažangą, kaip kiekviena šalis pažengė tolyn į priekį.“
Albanija, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija yra pradėjusios derybas dėl narystės ES.
Tuo metu 2022 metais Bosnijai ir Hercegovinai suteiktas kandidatės statusas, tačiau šį lapkritį iš Europos Komisijos ji negavo palankios rekomendacijos dėl derybų pradžios.
Mažiausiai šiame kelyje yra pažengęs Kosovas, 2008 metais paskelbęs nepriklausomybę nuo Serbijos.
„Taip pat norima aptarti klausimus, kurie kyla tarp Vakarų Balkanų šalių. Turiu minty, Kosovo ir Serbijos situaciją – kaip paskatinti dialogą tarp šitų šalių, nes žinoma, kad jų nesutarimai kartais išvirsta į gana brutalius susišaudymus“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.
„Tai negelbsti jų europinės integracijos“, – pridūrė ji.
Tikimasi, kad Balkanai prisijungtų prie sankcijų Rusijai
A. Skaisgirytė taip pat teigė, jog tikimasi, kad ES narystės siekiantys Balkanai prisijungtų prie Bendrijos sankcijų Rusijai, pernai vasarį užpuolusiai Ukrainą.
„Kai kalbame apie bendrą užsienio ir saugumo politiką, prie kurios kviečiamos Vakarų Balkanų šalys prisijungti, jos taip pat kviečiamos prisijungti ir visa apimtimi įgyvendinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, – kalbėjo šalies vadovo atstovė. – Dabar yra įvairiai, kai kurios tą daro, kai kurios – ne.“
Vertindama Ukrainos ir Moldovos reformų pažangą, Komisija paragino pradėti derybas ir su šiomis šalimis dėl narystės ES.
Dėl to Bendrijos lyderiai spręs ketvirtadienį, bet Vengrija derybų pradžiai priešinasi ir žada ją blokuoti.
