Gitanas Nausėda pareiškė nuomonę apie gynybos mokesčio pasiūlymus – blogiausia būtų tik viena

„Šiame etape mums svarbu surasti sprendimus, kuriems pritartų didžioji dalis politinių partijų, visos valdžios institucijos, nes būtų blogiausia, jeigu priimtume sprendimus tik dabartinės valdančiosios koalicijos balsais, o rudenį kas nors norėtų juos revizuoti dėl to, kad valdančioji koalicija pasikeitė. Džiugu konstatuoti, kad tokių sprendimų jau atsiranda ir, turbūt, šiandien visi vieningai pasisako už pelno mokesčio padidinimą 1 proc. ar 1,5 proc. punkto – čia ne esminiai dalykai. Taip pat dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo, nes tai būtų tas laiko tiltelis įveikti 2025 metus, mat pelno mokesčio įplaukos bus tik 2026 metais“, – Ignalinoje kalbėjo G. Nausėda.

„O dėl kitų tikrai galima diskutuoti, bet mano nuostata nelendant į detales: turime pasistengti, kad šis Gynybos fondas būtų kuriamas pirmiausia verslo institucijų sąskaita ir, žinoma, ne visi Lietuvos žmonės turėtų apmokėti, o mes tiktai konstatuotume, kad dar padidinome mokesčių naštą kiekvienam Lietuvos žmogui. Gynybos prioritetas yra svarbus, tačiau solidarumas turi būti solidarumas tikrąja to žodžio prasme“, – pridūrė prezidentas. 

Pasak G. Nausėdos, jis jokiu būdu negalėtų pritarti pridėtinės vertės mokesčio didinimui, finansinės antklodės patraukimui iš savivaldybių biudžetų. 

Šalies vadovas prieš antrąjį rinkimų turą tęsia vizitų ciklą Lietuvos regionuose, o trečiadienį lankėsi Ignalinos rajone. Šiais metais G. Nausėda iš viso aplankė šešiolika savivaldybių, Ignalinos rajonas bus yra septynioliktas. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė kelis pasiūlymus, iš kur galėtų būti paimta daugiau pinigų papildomam krašto apsaugos finansavimui.

• Siūloma standartinį pelno mokesčio tarifą didinti nuo 15 iki 16 procentų, o mažoms įmonėms – nuo 5 iki 6 proc. Taip pat siūlomas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimų, susietų su žalumu, atsisakymas. 
• Norima, pratęsti bankų solidarumo mokestį iki 2026 metų, iš to tikimasi surinkti 60 mln. eurų. 
• Ketinama priimti anksčiau Finansų ministerijos pateiktą verslo liudijimų reguliavimą, kuris nepraėjo su mokesčių reforma. 
• Norima didinti alkoholio, tabako akcizus, taip pat 6 centais už litrą kilstelti akcizus benzinui, dyzelinui, ūkininkų dyzelinui ir transporto naftos dujoms. 
• Siekiama nustatyti 10 proc. įnašą draudimo sutartims, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Iš viso planuojama pakeisti 9 mokesčių įstatymus, tai numatoma padaryti dar šioje Seimo pavasario sesijoje, kuri tęsis tik iki birželio mėnesio pabaigos.

Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuva gynybai skiria daugiau lėšų, tačiau jų vis tiek nepakanka tikslams pasiekti. Vyriausybė norėtų pasiekti susitarimą, kad Lietuva mažiausiai iki 2030 metų gynybai skirtų 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. 

Papildomų pinigų reikia Vokietijos brigados įkurdinimui Lietuvoje, sausumo divizijos su tankų batalionu sukūrimui Lietuvos kariuomenės sudėtyje, visuotiniam jaunuolių šaukimui, taip pat kontrmobilumo priemonėms ir rezervo aprūpinimui pagal modernaus kario programą.