Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Vau koks drasus AiG, reze tiesiai sviesiai - nebijom jokio putlerio, tai tikrai pasiseke musu Lietuvai, po tokio pareiskimo jau ruskiai issigas ir nedris musu pulti...
Na nugalėti Putiną reikia sutelkti visas pajėgas,ir aišku mažiau gąsdinti o imtis realių apsaugos priemonių
@Onė
Kad niekas nenori ten jo nugaleti, svabiausia, kad jis sedetu savo rusyne ir viskas
Gerbemieji , o jums nepabodo gerovės vakstybė , reikėtu pamažu periti prie teisinės valstybės, pagalvokite eidami balsuoti
@Lietuvė
Pereiti prie teisinės valstybės
Gal todėl, kad aukščiausiuose valdžios postuose pasipūtėliai, savimylos ir vėplos.
Tikras PRECENDENTAS jau seniai ant SEIMO,PRUNZANDENTUROS STOGU BUT MINITMENUS PASTATES.JUOKDARELIS IS SVYLANCIO BALAGANO,NEBE DAUG BETRUKSTA KAD BALAGANAS PRADETU ATVIRA LIEPSNA DEGTI.
Pirmosios Vyriausybės nušalinimas, Alberto Šimėno dingimas ir Gedimino Vagnoriaus iškėlimas buvo viena iš pirmųjų reikšmingesnių Vytauto Landsbergio avantiūrų. Žmogus, neturintis jokios vadybinės patirties, net nedirbęs kolūkio brigadininku, paėmė valstybės vairą į savo rankas tokiu atsakingu momentu, kai jai reikėjo itin sumanaus, patyrusio vadovo. Ne be pagrindo buvęs aspiranto vadovas hab. dr. J.Antanavičius vėliau atsiprašė Seimo ir visuomenės už savo buvusio aspiranto Gedimino Vagnoriaus „išdaigas“. Tokiu būdu V.Landsbergio politinis avantiūrizmas prisidėjo prie totalinio Lietuvos ūkio griovimo. Neliko nepaliesta nė viena sritis. Griuvo ne tik kaimas, bet ir kultūra, socialinė rūpyba.
Kai Lietuvos žmonėms reikėjo santaikos, susitelkimo rimtam darbui, buvo rezgamos įvairiausios intrigos, kurstoma neapykanta. Ypač nekenčiami buvo disidentai, pasiaukojamai kovoję iki pat sovietinės okupacijos pabaigos. Kodėl? Ogi todėl, kad pasipriešinimo istorija turėjo prasidėti nuo pono V.Landsbergio atėjimo į ją!..
Partizanų pasipriešinimas jau buvo nutolęs, lyg ir primirštas dalykas, nors apie jį dar šiek tiek buvo galima kalbėti. Tačiau dvasinis pasipriešinimas, trukęs daugiau nei kelis dešimtmečius, teikęs pasauliui informaciją apie Lietuvai okupacijos daromas žaizdas – tapo nereikalingu dalyku. „Kažkas ten buvo nereikšmingo“, – taip dvasinį pasipriešinimą apibūdino V.Landsbergis. Jam nepatiko ir LGGRT centro pradėtas leisti vienintelis rezistencijos žurnalas „Tautos atmintis“. Tad vos sugrįžus konservatoriams į valdžią, nedelsiant buvo nušalintas Genocido ir rezistencijos
26
tyrimo centro vadovas dr. Vytautas Skuodis, septynerius metus kalėjęs, kartu su dr. Liudu Dambrausku bei kitais iškiliais disidentais leidęs mėnesinį iliustruotą žurnalą Tautos atmintis“, turėjęs kilnų tikslą – skelbti pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijos faktus.
Beje, dr. V. Skuodis buvo vienas pagrindinių iniciatorių, siekiančių atnaujinti okupacijos metais „Lietuvių archyvo“ leidimą, kurio keturi tomai buvo išleisti nacių okupacijos metais, o dar vienas parengtas tomas nesuspėtas išleisti. Tas tomas buvo parengtas ir išleistas 1978 m. Jo pagrindą sudarė tremtinio pedagogo Alfonso Andriukaičio atsiminimai bei Molotovo–Ribentropo 1939 metų rugpjūčio pakto tekstas. Jis pateko į Vakarus ir ten buvo perspausdintas.
V.Landsbergiui vėl tapus Seimo pirmininku, nedelsiant buvo pasirūpinta, kad būtų pakeistas LGGRT centro vadovas V.Skuodis ir nutrauktas žurnalo „Tautos atmintis“ leidimas. Prieš dr. V. Skuodį buvo pradėta uoli šmeižto kampanija, pranokusi buvusias A. Solženycino ir A.Sacharovo dergimo kampanijas. Dr. V. Skuodis buvo atleistas iš darbo, o į jo vietą paskirta ekskomjaunuolė Dalia Kuodytė (šiuo metu – Seimo narė), kurios pirmasis įsakymas ir buvo – likviduoti žurnalą „Tautos atmintis“. Taip 1997 m. kovą, išleidus 15-ąjį žurnalo numerį, buvo sunaikintas žurnalas, kuriame suspėta, remiantis dokumentais ir išlikusių gyvų žmonių pasakojimais, aprašyti Červenės tragediją, Vorkutos ir Norilsko kalinių sukilimus bei pateikti kitos vertingos istorinės medžiagos.
Kai Lietuvos žmonėms reikėjo santaikos, susitelkimo rimtam darbui, buvo rezgamos įvairiausios intrigos, kurstoma neapykanta. Ypač nekenčiami buvo disidentai, pasiaukojamai kovoję iki pat sovietinės okupacijos pabaigos. Kodėl? Ogi todėl, kad pasipriešinimo istorija turėjo prasidėti nuo pono V.Landsbergio atėjimo į ją!..
Partizanų pasipriešinimas jau buvo nutolęs, lyg ir primirštas dalykas, nors apie jį dar šiek tiek buvo galima kalbėti. Tačiau dvasinis pasipriešinimas, trukęs daugiau nei kelis dešimtmečius, teikęs pasauliui informaciją apie Lietuvai okupacijos daromas žaizdas – tapo nereikalingu dalyku. „Kažkas ten buvo nereikšmingo“, – taip dvasinį pasipriešinimą apibūdino V.Landsbergis. Jam nepatiko ir LGGRT centro pradėtas leisti vienintelis rezistencijos žurnalas „Tautos atmintis“. Tad vos sugrįžus konservatoriams į valdžią, nedelsiant buvo nušalintas Genocido ir rezistencijos
26
tyrimo centro vadovas dr. Vytautas Skuodis, septynerius metus kalėjęs, kartu su dr. Liudu Dambrausku bei kitais iškiliais disidentais leidęs mėnesinį iliustruotą žurnalą Tautos atmintis“, turėjęs kilnų tikslą – skelbti pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijos faktus.
Beje, dr. V. Skuodis buvo vienas pagrindinių iniciatorių, siekiančių atnaujinti okupacijos metais „Lietuvių archyvo“ leidimą, kurio keturi tomai buvo išleisti nacių okupacijos metais, o dar vienas parengtas tomas nesuspėtas išleisti. Tas tomas buvo parengtas ir išleistas 1978 m. Jo pagrindą sudarė tremtinio pedagogo Alfonso Andriukaičio atsiminimai bei Molotovo–Ribentropo 1939 metų rugpjūčio pakto tekstas. Jis pateko į Vakarus ir ten buvo perspausdintas.
V.Landsbergiui vėl tapus Seimo pirmininku, nedelsiant buvo pasirūpinta, kad būtų pakeistas LGGRT centro vadovas V.Skuodis ir nutrauktas žurnalo „Tautos atmintis“ leidimas. Prieš dr. V. Skuodį buvo pradėta uoli šmeižto kampanija, pranokusi buvusias A. Solženycino ir A.Sacharovo dergimo kampanijas. Dr. V. Skuodis buvo atleistas iš darbo, o į jo vietą paskirta ekskomjaunuolė Dalia Kuodytė (šiuo metu – Seimo narė), kurios pirmasis įsakymas ir buvo – likviduoti žurnalą „Tautos atmintis“. Taip 1997 m. kovą, išleidus 15-ąjį žurnalo numerį, buvo sunaikintas žurnalas, kuriame suspėta, remiantis dokumentais ir išlikusių gyvų žmonių pasakojimais, aprašyti Červenės tragediją, Vorkutos ir Norilsko kalinių sukilimus bei pateikti kitos vertingos istorinės medžiagos.
apie kokia laisve kliedi tie karo ir nesantaiku kurstytojai
Ilgo ir laisvo Lietuvos gyvenimo! Kovo 11 mano kartos žmonėms yra mūsų jaunystė, kai mes buvome drąsūs ir nieko nebijojome. Nei tankų Vilniaus gatvėse, nei slaptų likviduojamų asmenų sąrašų, nes turėjome valios nugalėti.
Šiandien mes vis pyktelime ant šių dienų jaunimo, kuris neturi patirties važinėti Žiguliuku paskui sovietinį tanką, bet yra aršus, nepakantus, piktas ir kategoriškas, kaip mes kadaise.
Pasirinkimai - tie patys, priešininkas - tas pats: merdinti paskutinė Eurazijos imperija. Tik tankai traiško ne mus, o brolius ukrainiečius.
Mes tada nugalėjome ir dabar turime taikos Lietuvą. Turime ką tausoti ir saugoti. Kilnumo, drąsos ir išminties mus siekiant toliau būti!
Šiandien mes vis pyktelime ant šių dienų jaunimo, kuris neturi patirties važinėti Žiguliuku paskui sovietinį tanką, bet yra aršus, nepakantus, piktas ir kategoriškas, kaip mes kadaise.
Pasirinkimai - tie patys, priešininkas - tas pats: merdinti paskutinė Eurazijos imperija. Tik tankai traiško ne mus, o brolius ukrainiečius.
Mes tada nugalėjome ir dabar turime taikos Lietuvą. Turime ką tausoti ir saugoti. Kilnumo, drąsos ir išminties mus siekiant toliau būti!
ESI JAValkatyno KLYNO PAJACAS,NETGI TURIME ITARYMO KAD NET NESUVOKI SITO,O TAI JAU PATALOGIJA PRIVEDANTI PRIE DE-NATO-FIKACIJOS.
Manau,jau artėja landzbergių veislės sektos galiojimo laiko pabaiga su iki nuprotėjimo rusofobija ir konservatorių vaikų tvirkinimo politika ir masiniu LR isvogymu.
REKLAMA
REKLAMA
Gitanas Nausėda: kodėl, praėjus 34 nepriklausomybės metams, gaištame laiką spėliodami, kada būsime užpulti?