Ministrė ir prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo pakomentavo jo detales.
Patarėjas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu daugelis ekonominių rodiklių prastėja ir tai nieko gero nežada. Ir verslui būtina aiškiai pasakyti, kokios pagalbos jis gali tikėtis ir kada ji bus skirta.
„Prezidentas yra įsitikinęs, kad energijos kainų krizės metu pigiau yra verslui ir gyventojams padėti negu nepadėti. Ir tą puikiai iliustruoja anksčiau jau komentuoti Lietuvos ekonomikos praeities pavyzdžiai“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Jo teigimu, Lietuva itin atsilieka nuo kai kurių kitų ES šalių, kurios jau yra patvirtinusius nacionalinius paramos verslui paketus ir juos vykdo.
Pasak patarėjo, iki šiol verslui nėra skirtas nė vienas euras elektros ir dujų kainų kompensacijoms, nors anksčiau tam buvo žadėta 120 mln. eurų. Esą verslas laukia ir planų, kas bus daroma nuo kitų metų pradžios.
V. Augustinavičius teigimu, verslo pagalbai galėtų būti naudojamos pigios paskolos, kurias Lietuva galėtų gauti iš ES. Tam užtektų apie 1 mlrd. eurų, kad Lietuvos verslas išliktų konkurencingas.
„Prezidentas mato, ekonomikos ir inovacijos ministrės pastangas ieškant sprendimų verslui. Visgi greičio sutariant ir priimant sprendimus verslui šiandien dar trūksta. Ir prezidentas mato, kad tai yra problema gal ne tiek ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kiek visos Vyriausybės.
Nes pasirinktas kelias pririšti visą paramos paketą gyventojams ir verslui prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti, jis buvo prastas kelias. Nes juk pačiame biudžete verslas savęs neras“, – komentavo patarėjas.
Ministrė ramina, bet priemonių neatskleidžia
A. Armonaitė neatskleidė, kokius pasiūlymus rengia Vyriausybė. Tačiau tai esą yra galimi „elektros kainos stabiliziavimo sprendimai“. O visos pagalbos priemonės yra pasekmių amortizavimas, nes pagrindinė problema, kad Lietuva pati nepasigamina pakankamai elektros.
Ministrė teigia, kad verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų reikia daugiau lengvatinių paskolų ir jų garantijų, atidėti mokesčius, taip pat labiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalią mėnesio algą (MMA).
„Verslui ir didžiajai daliai gyventojų būtų naudingiau, jei kitais metais jų pajamos būtų didinamos, reikšmingiau keliant neapmokestinamą pajamų dydį, o ne MMA“, – pranešime teigė ministrė.
Liberalų sąjūdžio deleguota Vyriausybės narė taip pat pakartojo, kad Seimas turėtų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms.
Pasak A. Armonaitės, spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą 50 mln. eurų pagalbai nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam verslui.
„Tiesioginės „Invegos“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms. Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų“, – teigė ministrė.
A.Armonaitė yra išsakiusi pasiūlymą automatiškai atidėti mokesčius įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 proc. Dėl šio pasiūlymo laukiama Finansų ministerijos vertinimo ir sprendimo.
Pagaliau!
