Tiesa, gyventojams tai neatrodė keista, amoralu ar nusikalstama. Dauguma jų šūkčiojo ir patenkinti juokėsi iš vyro bandymų „važiuoti namo“. Kiti „šeimomis“ stovėjo šalia ir ramiai rūkė, kol vyriškis, galų gale, nusiėmęs ir apatinius bandė parodyti savo turtingą vidinį pasaulį.
Supratęs, kad nepavyks jam patekti į vidų, vyrukas susirinko savo drabužėlius ir basomis per sniegą patraukė priešinga kryptimi. „Einam atgal pas Zosia!“, - pareiškė jis savo draugui.