Už šį nusikaltimą nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė keturiolikai metų, rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime žiniasklaidai.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažino, kad žemesniųjų instancijų teismai, kvalifikuodami D. A. veiką kaip dviejų asmenų nužudymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad byloje nustatytos aplinkybės – D. A. sėdo prie automobilio vairo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1,76 promilės); būdamas girtas, pasisiūlė ir pats vežė 4 keleivius; automobilį įsigijo tą pačią dieną, todėl jo savybės ir reali techninė būklė jam nebuvo žinomos.
Jis, važiuodamas tamsiu paros metu, užuot vairavęs atsargiai, dvigubai viršijo leistiną greitį (važiavo 160–180 km/h ar net didesniu greičiu) ir nereagavo į išsigandusių keleivių prašymus mažinti greitį; esant intensyviam eismui ir priešpriešine eismo juosta artėjant vilkikui, ėmėsi rizikingai lenkti ir tik lenkimo momentu pastebėjo, kad lenkiamo automobilio priekyje važiuoja dar vienas automobilis, kurį aplenkti jau nebuvo galimybių, grįžo atgal į savo eismo juostą ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį, taip išstumdamas jį į priešpriešinio eismo juostą.
Nuteistasis daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei; neturi vairavimo ekstremaliomis sąlygomis kvalifikacijos, priešingai, daug kartų nesugebėjo išlaikyti kvalifikacinių egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti, – patvirtina tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia.
Šiuo atveju nebuvo aplinkybių, kurias nuteistasis galėjo suvokti kaip objektyviai šalinančias galimybes kilti pavojingam eismo įvykiui. Atvirkščiai, D. A. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė susidūrimo su kitais automobiliais tikimybę ir tai, kad tokia tikimybė yra didelė.
Objektyviai nustatyti D. A. veiksmai, dėl kurių žuvo du asmenys, rodo buvus jo visišką abejingumą tam, kas gali nutikti dėl vairavimo kritiškai dideliu greičiu ir stipriai apsvaigus nuo alkoholio, taip pat pavojingo lenkimo manevro atlikimo, esant intensyviam eismui.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nėra abejonių, jog girto asmens automobilio su keleiviais vairavimas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ne tik pražudė į priešingą eismo juostą nustumto automobilio vairuotoją ir keleivę, bet ir kėlė pavojų kartu su nuteistuoju vykusiems keleiviams, taip pat kitų šalia eismo įvykio vietos judėjusių automobilių vairuotojams ir keleiviams.
Nuteistojo sprendimą sėsti girtam prie vairo, važiuoti kritiškai dideliu greičiu ir pavojingai manevruoti subjektyviai nulėmė jo niekinamas požiūris į eismo saugumą ir jo dalyvius, noras pasirodyti prieš kartu su juo važiuojančius asmenis ir pademonstruoti jiems savo išskirtinumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pritarusi žemesniųjų instancijų teismų nustatytai D. A. neteisėtų veiksmų kvalifikacijai ir už padarytas veikas paskirtai galutinei subendrintai keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmei, nesutiko su teismų sprendimu, kuriuo D. A. vairuotas automobilis grąžintas nuteistajam, bet iš nuteistojo išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nusikalstamų veikų priemonės grąžinimas nuteistajam ir sprendimas išieškoti iš nuteistojo jos vertę vien dėl to, kad tokį (sugadintą) automobilį bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų konfiskuotino turto vertės išieškojimo sąlygų. Dėl to teismų procesiniai sprendimai pakeisti, konfiskuojant iš nuteistojo pačią nusikalstamos veikos priemonę – automobilį, o ne jo vertę.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
