„Dėl praeito posėdžio pareikšto prašymo nutraukti bylą, (teisėjų kolegija) nutaria prašymą atmesti“, – paskelbė teisėjų kolegijos pirmininkė Jurga Vasiliauskienė.
Visų kaltinamųjų gynėjai praėjusiame posėdyje nurodė, jog byla turi būti nutraukta, nes dėl tų pačių aplinkybių šiems asmenims jau buvo iškelta administracinė byla dėl melagingų parodymų davimo.
Teismui atmetus prašymą, pradėtas įrodymų tyrimas ir pradėta kaltinamųjų apklausa. Prieš duodamas parodymus, gydytojas Artrūras Šulnius pradėjo paaiškinimu dėl jo kaltės pripažinimo.
„Nė vienas iš jų man nenurodė atlikti neteisėtus veiksmus ir sukeisti kraujo mėginius“, – apie kitus kaltinamuosius kalbėjo A. Šulnius.
Jis tikino, kad dėl įspėjimo, jog į ligoninę atvyks ligoninės vadovo pažįstamas žmogus, kurį būtina kuo skubiau priimti, nelaikė vadovų spaudimu jam. Jis taip pat teigė, kad parodymuose įrašyti jo žodžiai nėra tikslūs.
Pasak mediko, tuometinė NŽT vadovė atvyko su savo tėvu ir pokalbis daugiausia vyko tarp jo ir D. Gineikaitės tėvo, nes ji pati buvo labai susijaudinusi ir apsiašarojusi.
„Aš, su niekuo nesitaręs, pasidavęs (D. Gineikaitės) tėvo prašymui pasielgiau netinkamai ir vienasmeniškai pasiūliau atvykti D. Gineikaitei dėl dar vieno kraujo mėginio davimo“, – kalbėjo medikas.
Jis teigė, kad bet kuriuo atveju jau buvo praėję per daug laiko nuo policijos blaivumo patikrinimo, todėl jis nemanė, kad tai padarytų kokios nors žalos ir tai darė tik siekdamas D. Gineikaitę nuraminti. Jis pabrėžė, kad apie savo padarytus veiksmus prisipažino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams ir tik jo dėka jie sužinojo apie antrąjį kraujo mėginį.
„Negaliu paaiškinti kaip... norėjau, kad greičiau baigtųsi tas epizodas, nes manęs laukė kiti pacientai. Tą sakydamas galvojau, kad ji viską pergalvos ir neateis – tokia mintis buvo. Be to, mes, baigdami budėjimą su Salomėja (Skersiene), pasitarėme, kad paimk tą kraujo mėginį, bet jo nekeisk, paimk tik nuraminimui“, – paklaustas, kodėl jo pasiūlymas turėjo D. Gineikaitę nuraminti, kalbėjo medikas.
Apie tai, kad slaugytoja kraujo mėginį sukeitė, jis teigė sužinojęs tik apklausų metu bei pareiškė, kad netvirtina savo pirminės apklausos metu duotų parodymų.
Prokuroras Darius Stankevičus atkreipė dėmesį į A. Šulniaus duotus parodymus, kuriuose nurodoma, kad kraujas antrą kartą buvo imamas siekiant nuslėpti girtumą.
Medikas teigė, kad tyrimui siųsti ketino pirmąjį D. Gineikaitės kraujo mėginį.
Po gydytojo apklausos pradėta slaugytojos Salomėjos Skersienės apklausa. Ji pabrėžė, kad jos pastangomis buvo rastas antras kraujo mėginys, todėl, nors pripažino sukeitusi kraujo mėginius, ji padėjo išaiškinti tiesą.
„Aš padariau neteisėtus veiksmus, bet savo pačios veiksmais juos ištaisiau“, – kalbėjo S. Skersienė.
Pasak jos, iki jos parodymų STT pareigūnai buvo įsitikinę, kad vietoj D. Gineikaitės kraujo mėginį davė jos tėvas.
S. Skersienė pasakojo, kad A. Šulnius prašė paimti antrąjį kraujo mėginį iš atvykusios moters, tą ji ir padarė, užpildė visą reikiamą informaciją, tačiau dėdama į saugyklą, kraujo mėginius supainiojo netyčia.
„Net pati nežinojau, kokį įdėjau, po 24 valandų darbo... Aš maniau, kad aš įdėjau gerą, o tą parsivežiau ir išmečiau į konteinerį“, – apie tai, kurį kraujo mėginį paliko tolesniems tyrimams kalbėjo slaugytoja.
Ji patvirtino, kad antrąjį kraujo mėginį gydytojas sakė paimti, kad nuramintų verkusią pacientę. Iš jo S. Skersienė sakė nesulaukusi nurodymų, kaip vėliau elgtis su kraujo mėginiu ar kad turėtų mėginius sukeisti.
„Tiesiog nežinojau, ką su juo daryti“, – sakė ji, kalbėdama apie parsivežtą ir išmestą kraujo mėginį.
Ji negalėjo paaiškinti, kodėl ant antrojo kraujo mėginio užrašė vakarykštę datą. Ji sako dėl to kraujo mėginius vėliau ir sumaišiusi.
D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo patarėjui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gręsiančios atsakomybės.
Kaltinimo akte taip pat nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių Gediminą Abeciūną, jo pavaduotoją Kastytį Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas A. Šulnius ir slaugytoja S. Skersienė.
Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A. Šulnius ir S. Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D. Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.
Pernai vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.
Šiame posėdyje baigus dviejų kaltinamųjų apklausas, kitame posėdyje planuojama apklausti liudytojus.
