Žinios apie tariamas JAV derybas su Lietuva dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje - galimai spaudimo priemonė JAV derybose su Lenkija tuo pačiu klausimu, mano užsienio politikos apžvalgininkas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.
„Manau, kad tai greičiau spaudimo priemonė. Vis tiek Amerikai daug svarbiau gauti leidimą dislokuoti priešraketinės gynybos skydą Lenkijoje. Jei vis tik nepasisektų derybos su Lenkija, tai būtų dar kartą akivaizdžiai parodytas NATO susiskaidymas ir tai aiškiai įstumtų Lietuvą į labai sunkią padėtį“, - BNS trečiadienį sakė K.Girnius.
Anot K.Girniaus, Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas (Bogdanas Klichas) neseniai vylėsi, kad Lenkija yra tokia pati JAV strateginė partnerė, kaip Pakistanas Vidurio Azijoje, ar Egiptas Artimuosiuose Rytuose.
„Šios partnerystės akivaizdoje Egiptas gauna apie milijardą JAV dolerių per metus, Pakistanas -apie pusę milijardo. Kitaip sakant, išvertus lenkų ministro pasisakymą, manytina, kad derybose dėl priešraketinio skydo dislokavimo lenkai prašo milžiniškos pinigų sumos, kurios Amerika nėra pasiryžusi dar mokėti - koks čia Aljansas, jeigu reikia nupirkti sąjungininkių paramą? Aš įsivaizduoju, kad čia gali būti ir amerikiečių toks būdas pasakyti lenkams, kad jie nepasiryžę mokėti tą kainą ir kad galėtų ieškoti kitų variantų“, - svarstė apžvalgininkas.
Anot K.Girniaus, alternatyvi vieta skydo dislokavimui, jei žlugtų derybos su Lenkija, tikrai negalėtų būti nei Vokietijoje, nei Skandinavijos šalyse, kurios nesileistų į kalbas su JAV, todėl logiška, kad svarstymų objektas gali būti Šiaurės Europa, Baltijos šalys ar konkrečiai - Lietuva.
Apžvalgininko nuomone, Lietuvos kaip alternatyvos priešraketinio skydo dislokavimui pasirinkimas reikštų, viena vertus, didžiulę JAV finansinę bei politinę paramą, tačiau, kita vertus, užtrauktų ir nemažų problemų.
„Taptume Amerikos pinigų ir meilės favoritu, nors didelės šalies meilė nelabai pastovi. O didysis minusas - aiškiai patektume į Rusijos akiratį, kaip faktiškai beveik pasiryžę pritarti bet kokioms JAV priemonėms, viską apibendrinus būtų didžiulė tikimybė, kad taptume Rusijos pirmuoju ar antruoju priešu“, - kalbėjo K.Girnius.
Jei galimybė Lietuvoje dislokuoti priešraketinės gynybos skydą būtų realiai svarstoma, apžvalgininko teigimu, tokiu atveju prieš priimant sprendimus turėtų būti atsiklausta visuomenės nuomonės.
„Pabrėžtina, kad kokios bebūtų vakarietiškos nuomonės Lenkijoje ir Čekijoje, šių šalių gyventojų dauguma turi labai daug abejonių dėl šio skydo įtvirtinimo jų teritorijoje“, - sakė K.Girnius.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis)pareiškė, kad JAV kalbasi su Lietuva dėl galimybių jos teritorijoje dislokuoti antiraketinio skydo elementus, jeigu nutrūks derybos su Lenkija, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP.
Lietuvos UR ministras Petras Vaitiekūnas naujienų agentūrai „Reuters“ atsisakė komentuoti šį pranešimą.
Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas spaudai Tomas Casey (Tomas Keisis) teigė, jog su lietuviais vyko tik bendri pokalbiai, o Pentagonas paneigė, jog jie iš viso buvo. Pasak T.Casey, kai gegužės mėnesį vyriausiasis amerikiečių derybininkas Johnas Roodas (Džonas Rudas) lankėsi Lietuvoje, jis Lietuvos vadovus informavo apie derybų su Lenkija eigą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS paneigė pranešimus, jog Lietuva derasi su JAV dėl priešraketinės gynybos skydo sistemos įrengimo Lietuvoje.
Užsenio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė BNS sakė, jog tai labai svarbus projektas, Lietuva juo domisi, tačiau jokios derybos dėl projekto įgyvendinimo Lietuvoje nevyksta.
Pagal Jungtinių Valstijų inicijuotą priešraketinės gynybos Europoje planą Čekijoje turėtų būti dislokuotas antiraketinis radaras, o Lenkijoje gaudomųjų raketų bazė. Čekija jau yra paskelbusi, kad leis dislokuoti radarus savo teritorijoje, tačiau su lenkais vis dar yra deramasi dėl raketų bazės.
