Portalas tv3.lt pasikalbėjo su Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku (LSDP) Gintautu Palucku apie artėjančius Seimo rinkimus bei partijos ir politiko planus juose.
Tai, kad LSDP į savo rinkiminius sąrašus įtraukė žymius sportininkus, ekonomistus ar visuomenininkus, pirmiausiai paviešino žiniasklaida, remdamasi savo šaltiniais. Kodėl partija neviešino to pati?
Kalbant apie kviestinius žmones, yra tokia specifika, kol nesutarei iki galo, tol nesutarei, tol tie sąrašai nėra viešinami, tie žmonės ir pavardės. Galų gale, jiems reikia paskui prisiimti atsakomybę už dalyvavimą sąraše kartu su mumis. Vieni yra mokslininkai, publicistai, o paskui atitinkamai eigoje juos vertina ir darbdavys. Na, jeigu esi žurnalistas ir dalyvauji sąraše, tada tau sako, kad turi išeiti iš sąrašo. Kol nėra sutarta, ar dalyvauja, ar ne, tol mes neviešiname.
Kodėl sąrašą papildėte žymiomis pavardėmis – Romu Lazutka, Giedriumi Drukteniu, Simona Krupeckaite? Ar manote, kad šie žmonės pakankamai kompetentingi dirbti Seime? Ar tai būdas pavilioti rinkėjus?
Ne, čia nėra kažkokie kalėdiniai blizgučiai, kiekvienas yra savo srities profesionalas. Jie turi kompetenciją neabejotiną. Jiems numatytos labai konkrečios užduotys ir uždaviniai politikos formavime ir įgyvendinime. Tiek Romui Lazutkai, kuris neabejotinai yra socialinės politikos specialistas, tiek Simonai Krupeckaitei, kuri yra profesionali sportininkė.
Kiekvienas, kuris dalyvauja sąraše, turi užduotį. Jie savo programines nuostatas, kurios pagal pasaulėžiūrą yra panašios su mūsiškėmis, deda į programą ir prisidės prie jų įgyvendinimo, jeigu bus išrinkti į Seimą.
Ar rinkimų sąraše pirmąjį numerį numatėte sau? Viešojoje erdvėje esate rečiau matomas nei kitų partijų lyderiai, ar negalvojote apie populiaresnį pirmąjį numerį, kaip 2016 metais pasielgė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąrašo lyderiu paskirdama Saulių Skvernelį?
Valstiečiai su Sauliumi turėjo daug iššūkių. Neabejoju, kad konservatoriai turės labai daug iššūkių su Ingrida (Šimonyte – aut. past.). Nes legionieriai, kurie yra samdomi vesti sąrašą, turi savo kainą tam tikrą.
Mes dalyvaujame rinkimuose visu sąrašu, komandiniu principu. Visas sąrašas yra vienodai svarbus, nes visi turi savo rėmėjus ir balsus sutraukti ir visokiais atvejais galime tikėtis sėkmės.
Man vieta yra numatyta, pats sau jos negaliu pasiskirti. Tarybos sprendimu, partijos lyderis visada veda sąrašą, nepaisant to, koks jis būtų populiarus, nepopuliarus, koks jo teigiamų, neigiamų vertinimų balansas. Pas mus yra buvę visokių atvejų istorijoje. Bet partijos lyderis prisiima pilną atsakomybę už strategiją, taktiką, komunikaciją ir programos pristatymą. Pas mus kitaip niekada nebuvo ir niekada nebus. Partijos lyderis yra sąrašo numeris vienas.
Pernai patyrėte du skaudžius pralaimėjimus rinkimuose. Ar nebijote, kad nesėkmės gali pasikartoti?
Aš tikrai nieko nebijau. Kiekvieni rinkimai yra nauji rinkimai ir žmonės renkasi valdžią ketveriems metams, o ne likučiui laikotarpio, kaip buvo praėjusiais metais. Daugelis žmonių sakė, gal iš viso jokių rinkimų nereikėjo daryti, 10 ar 12 mėnesių būtume pakentėję be Seimo nario. Mūsų sąrašo galimybe neabejoju ir kiekvienas atiduos jėgas, kad tą sėkmę mes pasiektume. Aš taip pat.
Kodėl pasirinkote kandidatuoti būtent Utenoje?
Mane pakvietė Utenos skyrius ir iškėlė kandidatu. Su miestu turiu ypatingą ryšį – jie yra laimingiausias miestas Lietuvoje, oficialiai pripažinti, apklausose dalyvavę. Aš taip pat esu nepataisomas optimistas. Tai tas ryšys labai tamprus (juokiasi).
Manau, kad uteniškiai sąmoningai mane kėlė, nes Utena ir Utenos regionas yra nacionalinės politikos pamirštas ir apleistas. Aibė kraštui svarbių projektų yra keliami į 2030 metus, pramonės ir darbo vietų kūrimas paliktas tik savivaldybei, merui ant pečių. Būsto parama jaunoms šeimoms įsigyti, kas yra vienas iš instrumentų, pritraukiant į darbo vietas, tokią galimybę Vyriausybė ir įstatymai neseniai atmetė. Tai aš net neabejoju, kokios priežastys paskatino uteniškius kelti mano kandidatūrą, – nes jie tikisi nacionalinio dėmesio Utenos kraštui.
Ar prieš kelerius metus nuo LSDP atskilę ir į Lietuvos socialdemokratų darbo partiją susibūrę senieji bendrapartiečiai nesiprašė į partijos gretas ar rinkiminius sąrašus?
Prašėsi, prašėsi, bet nenoriu pavardžių minėti, nes to visiškai nereikia. Mes nelabai domimės, kaip jiems ten seksis, ką jie darys. Priimti atgal ar į sąrašus taip pat neketiname, nes žmonės visi suaugę, sprendimus yra priėmę, pasirinkę sukurti ir dalyvauti rinkimuose su kita politine jėga. Manau, turi pilną teisę tai ir daryti, mes jiems netrukdysime to padaryti.
Kaip, jūsų akimis, rinkimų baigti gali pakeisti pasaulinė koronaviruso pandemija? Kas čia susižers populiarumo taškus?
Manau, kad yra akivaizdu iš tų pagerėjusių Vyriausybės veiklos vertinimų ar vieno, ar kito asmens personalijų vertinimų. Žmonės, matydami ar jausdami grėsmę savo sveikatai ar net gyvybei, šiek tiek į šalį nustumia kitas aktualijas, įvairias reformas, švietimo sistemos pertvarkas, mokesčių sistemos adekvatumą ir aibę kitų dalykų. Visiškai natūralu, kad tos galimybės Vyriausybei ar valstiečiams žaliesiems – kaip aklai vištai grūdas nukrito.
Bet laiko dar yra pakankamai daug. Ir mes dabar grįžtame iš viruso valdymo į socialinių-ekonominių pasekmių suvaldymo klausimus. Ir čia jau yra ne viena nuomonė ir galima rinktis iš alternatyvų – kaip elgtis, ką daryti, kokias paramos schemas taikyti žmonėms ar verslui. Mes čia turime nemažai pasiūlymų. Kai kuriuos Vyriausybė išgirdo, pritaikė, kai kurių ne. Matome neįgyvendintus planus ir prastus rezultatus. Kaip žmonės tai vertins, pamatysime.
Bet rinkimai yra apie ateitį, ne apie praeitį, kas padaryta, – padaryta. Svarbu, kaip gyvensime dar ketverius metus. Aš manau, kad žmonės nebenori gyventi dar ketverius metus taip, kaip gyveno.
Visai neseniai socialdemokratai pasitraukė iš opozicinio Seimo frakcijų susitarimo. Kodėl?
Jeigu būtų tas bendradarbiavimas sklandesnis ir suprantamesnis opozicijoje, tai galbūt mes ir nebūtume iš jo pasitraukę. Bet labai aiškiai pamatėme, kad ta politinė kultūra mūsų ir kolegų konservatorių, kritikuojant tuos pačius sprendimus ar valdančiuosius, iš principo skiriasi.
Prie viso to dar matome, kad ir turinio prasme pasipylė pasiūlymai, kurie niekaip su mūsų pažiūromis nesutampa. Kalbu apie siūlomus Darbo kodekso pakeitimus ir kitus dalykus. Nusprendėme nebebūti kompromise su savo sąžine.
Ar socialdemokratai Seimo opozicijoje nesijaučia nustelbti dažnai aršiai valdančiuosius viešojoje erdvėje kritikuojančių konservatorių ir liberalų?
Be jokios abejonės, tos skandalingos antraštės ir garsūs dalykai traukia žiniasklaidos dėmesį. Bet mes esame stabili, konstruktyvi politinė jėga ir į tokius žaidimus tiesiog nesiveliame, nes tai turi pasekmes.
Visuomenės pasitikėjimas valdžia ir Seimu yra nuolatinėse reitingų lentelių žemumose. Jeigu nori tą situaciją pakeisti, reikia galvoti, kaip šneki, ką šneki, ar tu žmonių problemas sprendi, ar tu mėgsti tiktai pigiu populizmu savo reitingus kelti.
Bet ar tokiu atveju jaučiate, kad jūsų partijos balsas išgirstamas parlamente?
Matau, kad, kai mes siūlome gerus dalykus, be dėmesio tie dalykai nelieka. Kai gerai pasiūlome, žiniasklaida nušviečia ir parašo. Jeigu nepasiūlome nieko, atitinkamai neparašo. Tai dėl to nėra reikalo kritikuoti kažko. Galime tik savikritiškai žiūrėti. Mes esame sąmoningai pasirinkę nesivelti į santykių aiškinimusis, o teikti siūlymus.
Taip, kartais siūlymų sugalvojame daugiau, kartais mažiau. Nesijaučiame, kad būtume kažkaip nepelnytai stumiami į paraštę ar apie mus niekas nekalbėtų ar negirdėtų. Tai yra normalus procesas.
Ką matote idealiais partneriais, jei turėsite galimybę formuoti valdančiąją koaliciją?
Idealiu atveju mes matome 71 socialdemokratą (juokiasi). Aišku, aš čia šiek tiek juokauju, nes to senokai nebuvo ir nežinia, kada bus. Kalbant rimčiau, tai priklausys nuo visų partijų programinių nuostatų. Štai dabar turi visos programos atsirasti viešumoje ir tada bus galima įvertinti. Nes lipdyti kažkokias koalicijas vien pagal partijų pavadinimus – viena yra priskiriama centro kairei, kita centro dešinei ar dešinei – yra beprasmis reikalas.
Jeigu programinėse nuostatose nematai sutarimo, – ką tu darysi, kaip tu dirbsi, ką tu mėginsi čia įgyvendinti, kokias problemas spręsti? Tai pamatysime, ką partijos žada, kaip žada spręsti problemas, tada galėsime ir pašnekėti ir prieš rinkimus, ir po rinkimų formuojant koaliciją.
Sunku patikėti, kad nesusitinkate su kitų politinių partijų lyderiais ir nesitariate, kaip galėtų klostytis bendra ateitis.
Susitikti mes susitinkame, šnekamės apie aktualijas ir priimamus sprendimus, kuriems reikia palaikymo, kokia pozicija mūsų, kad ir būnant opozicijoje. Bet mes jokių slaptų paktų, susitarimų ar nepuolimo paktų nepasirašinėjame, nes norime suteikti rinkėjams tikrą pasirinkimo laisvę. Visur kelsime kandidatus, aštriai ginsime savo partijos nuostatas. Po rinkimų, įvertinę programas, sėsime ir žiūrėsime, ar įmanoma su vienais ar kitais formuoti Vyriausybės programą, ar įmanoma kartu dirbti.
