Vienas jų – 37-erių Gintautas Matulis. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) klubuose rungtyniavęs atletas save galiausiai atrado 3x3 krepšinyje.
Kartu su juo olimpinių medalių sieks Šarūnas Vingelis, Aurelijus Pukelis ir Evaldas Džiaugys. Rinktinės vyr. treneris – Dainius Novickas.
3x3 krepšinis į olimpinių žaidynių programą yra įtrauktas vos antrąjį kartą, o o Lietuvos rinktinei tai bus debiutinės žaidynės.
Simboliška, kad jau pirmose rungtynėse liepos 30 d. lietuviai kausis su čempionų titulą ginsiančiais kaimynais latviais.
Pirmasis turnyro etapas vyks vieno rato principu – visos 8 rinktinės sužais su po 7 rungtynes. Liepos 31 d. Lietuvos laukia akistata su Prancūzijos krepšininkais, rupgjūčio 1 d. D. Novicko auklėtiniai grumsis su kaimynais iš Lenkijos. Tą pačią rugpjūčio 1 d. Lietuvių laukia dvikova ir su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšininkais.
Rupgjūčio 2 d. mūsiškiai susitiks su Kinija ir Nyderlandais, o pirmąjį etapą rugpjūčio 4 d. Užbaigs rungtynėmis su Serbija.
Pirmąsias dvi vietas užėmusios rinktinės iškart pateks į pusfinalį. 3–6 bei 4–5 vietas užėmusios komandos žais papildomas tarpusavio rungtynes, po kurių ir paaiškės stipriausias planetos ketvertas.
Eliziejaus laukuose moderniai įrengtoje krepšinio aikštėje pusfinaliai ir finalai vyks rugpjūčio 5 d.
Visas Lietuvos rinktinės rungtynes Paryžiaus olimpinėse žaidynėse tiesiogiai galėsite stebėti naujienų portale tv3.lt.
Belaukiant olimpinio krepšinio starto – išskirtinis naujienų portalo tv3.lt parengtas interviu su Lietuvos rinktinės nariu G. Matuliu.
Gatvės krepšinis užgrūdino
Kokios nuotaikos besiruošiant olimpinei kelionei į Paryžių?
Nuotaikos darbinės. Patekus į rinktinės ketvertą gavau daug sveikinimų, bet dar reikia nuveikti daug darbo. Koncentruojuosi ties šia diena – į treniruotes, atsistatymą. Į Paryžių skrendame 25 d. Norime sudalyvauti olimpinių žaidynių atidaryme ir turėti tą adaptacinį laikotarpį. Nors laiko juosta iš esmės ta pati, vis tiek yra geriau pajausti tą visą dvasią, olimpinį kaimelį, apsižiūrėti, kur ir kaip mes ten sportuosime.
Olimpinio krepšinio turnyro formatas toks, kad teks sužaisti su visomis turnyro komandomis. Ką manote apie tokį turyro modelį?
Manau, kad formatas geras, nes išvengiame spekuliacijų, kokia grupė būtų silpnesnė ar pajėgesnė. Visi sužaidžia su visais, išsaiškina vietas turnyrinėje lentelėje ir visiems viskas aišku.
Per savaitę potencialiai gali tekti sužaisti net 10 rungtynių. Kiek 3x3 krepšinyje svarbus fizinis ir psichologinis pasiruošimas?
Aišku, kaip ir kiekvienam sporte, čia yra du pagrindiniai dalykai. Netgi pasakyčiau, kad psichologija čia net svarbiau už fizinį pasiruošimą. Man atodo, kad ateityje sporto psichologų, koučerių vaidmuo tik augs. Jie sportininkams padeda teisingai susidėlioti savo mintis, manifestacijas, išmoko tinkamai reaguoti į iškylančias situacijas. Tai yra be galo svarbu.
Šiuo metu tokio tikro sporto psichologo neturime, bet mūsų komanda jau ilgą laiką yra kartu ir vienas kitą stumiame į priekį. Pavyzdžiui, trečiadienį žaidėme prieš Lenkijos nacionalinę komandą. Pirmas rungtynes mes laimėjome lengvai, o antrose sekėsi sunkiai, nes jie pakeitė taktiką. Visi susitelkėme ir minutės pertaukėlės metu pasakėme sau, kad negalime panikuoti, palūžti psichologiškai. Turime atrasti naujų būdų ir važiuoti toliau.
3x3 krepšinyje išties yra labai daug agresijos, intensyvumo ir „lipimo per galvas“. Dalis sportininkų yra pajėgūs patys susitvarkyti su savo psichologija. Ypač, jeigu vaikystėje ar kituose savo gyvenimo etapuose juos užgrūdino tam tkros patirtys. Pavyzdžiui, negailestinga konkurencija, žaidimas gatvėje su vyresniais. Pritartumėte?
Aš pats vaikystėje ir paauglystėje ilgą laiką kiemo aikštelėse žaisdavau su vyresniais. Profesionaliame krepšinyje reikėjo pasistumti ir į ketvirtą poziciją, kas reiškia, kad turėjau stumdytis su už save galingesniais ir aukštesniais. Man tas patinka ir aš noriu laimėti kiekvieną dvikovą.
Ne paslaptis – krepšinyje reikia mokėti tinkamai „pastatyti kūną“, „parduoti pražangą“. Tie dalykai, kaip ir charakteris, yra žaidimo dalis.
Jeigu negali prieš varžovą pastatyti galingesnio kūno, jį reikia nugalėti protu.
Svarbu ne tik duoti deramą kontakto lygį, bet ir patiems atlaikyti varžovo pasiūlytą fiziškumą, nepasimesti. Kaip tam ruošiatės?
Nesuvesčiau visko į fiziškumą. Aišku, tai yra svarbu ir mes turime atstovėti. Gynyboje mes neturime leisti varžovams daryti tai, ką jie mėgsta labiausiai. Turime juos įvesti į nepatogias situacijas. Pavyzdžiui, jeigu varžovai turi snaiperį, kuris per rungtynes išmesta 8 tritaškius ir tai daro 50 proc. tikslumu, mes turime jį maksimaliai nuvarginti gynyboje ir priversti jį ne mesti tritaškius, o veržtis. Tegul veržiasi keturis kartus ir tada pažiūrėsime, koks bus jo nuovargio lygis.
Mums patiems labai svarbu turėti daug atsarginių variantų, nes varžovai mus taip pat skautina. Turime gynybos sistemas ir turime „išskaityti“, ką daro varžovai ir prie to greitai prisitaikyti. 3x3 yra sprintas, kuriame reikalinga labai greita reakcija. Dažniausiai per pirmą minutės petraukėlę komandos pakeičia taktiką, todėl patiems reikia būti protingiems – tu gali ateiti su viena taktika, bet pamatysi, kad varžovai žaidžia visai ką kita.
3x3 krepšinyje – daugiau erdvės kūrybai
Ar tiesa, kad 3x3 krepšinyje nėra aiškiai išreikštų pozicijų – įžaidėjais, priklausomai nuo situacijos, gali būti visi?
Aišku, visur reikia gynėjų, kurie gali susikurti gerus metimus sau ir komandos draugams. Sakyčiau, kad 3x3 krepšinis vaikams duoda daugiau kūrybiškumo. Aikštėje būtent jie, o ne treneriai, kuria situacijas ir į jas reaguoja. Nėra taip, kad įžaidėjas vadovauja, o visi kiti daro derinį. Žinoma, 3x3 krepšinyje tu irgi turi planą, bet pamatai kitą, geresnę opciją ir tu ją darai. Tai yra kūryba.
Dabar populiari nuomonė, kad vaikai ir jaunimas yra mažiau atsparūs skausmui ir nuovargiui. Susidūrę su pirmosiomis nesėkmėmis ir problemomis jie gali visai mesti krepšinį. Ar pats pastebite tai, o gal tai perdėta problema? Galiausiai, kaip reiktų užgrūdinti būsimą sportininką?
Manau, kad kartų skirtumai tikrai yra. Mes tikrąja to žodžio prasme augome kieme. Nenorėdavai eiti namo net atsigerti vandens ar į tualetą, nes žinodavai, kad tėvai tavęs daugiau į kiemą neišleis. Dabar yra visai kitokios sąlygos. Vaikai tampa sėslesni, bet nėra vienos tiesos ir vieno recepto, kuris viską pakeistų.
Man pačiam tenka organizuoti stovyklas, nemažai dirbu su jaunimu. Matau labai motyvuotus vaikus, kurie kelias anksti ryte, „voluojasi“, darosi tempimus, sportuoja ir tai labai matosi.
Mes kasdavome sniegą, žaisdavome per lietų, nes labai norėjome. Jeigu dar po krepšinio lanku būdavo tinklelis – išvis Rojus (šypsosi).
Faktas, kad dabar sąlygos yra labai geros, reikia jomis naudotis. Galimybių – milijonas ir kas nori, tas tikrai randa. Tai atskira tema, kuri reikalauja atskiros diskusjos.
Grįžtant prie šios dienos aktualijų, kartu su visa Lietuvos rinktine turėjote ypatingą galimybę pabendrauti net su dviem Lietuvos prezidentais – Valdu Adamkumi ir Gitanu Nausėda. Kokį įspūdį paliko šie susitikimai?
Tai buvo skirtingo tipo susitikimai – į Jo Ekselencijos Valdo Adamkaus rezidenciją vykome tik mes, krepšininkai, todėl susitikimas ir pokalbiai buvo labai jaukūs. Klausytis prezidento istorijų, sukauptų per beveik šimtmetį, buvo kažkas nuostabaus.
Pas prezidentą Gitaną Nausėdą susirinko visi olimpiečiai, kurie nėra išvykę į stovyklas ir šiuo metu neturi varžybų. Tai buvo rafinuotas susitikimas ir sportininkų išlydėtuvės, kurios skirtos visai Lietuvai. Apibendrinant, įspūdį paliko abu susitikimai.
Sėkmė – užsitarnaujama
Kam labiausiai norite padėkoti dėl šios unikalios galimybės – atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse? Juk prieš penkmetį tai atrodėl lyg tolima ir sunkiai pasiekiama svajonė.
Norėčiau pradėti nuo savo šeimos – žmonos ir vaikų. Jų palaikymas, atsidavimas, dažnas manęs nematymas, kai sakau, kad krepšinio bus vis mažiau, o gaunasi, kad jo vis daugiau... Taip pat savo tėvams, kurie mane palaiko ir džiaugiasi. Jie mane augino, rodė pavyzdį, suteikė galimybę sportuoti.
Aišku, esu labai dėkingas visiems treneriams, 3x3 krepšinio asociacijai, draugams, artimiesiems, visiems, kas yra ir buvo šalia.
Šiose olimpinėse žaidynėse neturėsime savo atstovų klasikiniame 5x5 krepšinyje, todėl lietuvių akys dar labiau kryps į jus. Mes, lietuviai, tokie jau esame – krepšinyje mus tenkina tik medaliai. Kaip dorojatės su spaudimu ir ar patys tikite, kad galite iškovoti medalius?
Pagalvojus apie olimpinius medalius net šiurpas eina per kūną... Mes į žaidynes patekome ne kažkaip atsitiktinai, o užtikrintai įveikdami atranką. Aš esu įsitikinęs, kad sėkmė lydi tuos, kurie sunkiai dirba. Metimai įkrenta tiems, kurie yra labiausiai to verti.
Sėkmė yra užsitarnaujama – niekas sėkmės nepritraukė tingėdami ir gulėdami ant sofos. Esame susikoncentravę. Važiuojame į olimpines ne paturistauti ir žinome, ką turime padaryti.
Paryžaus olimpines žaidynes liepos 26–rupgjūčio 11 d. stebėkite naujienų portale tv3.lt, TV3 ir TV6 eteryje.
