Mūsų laikais atsiranda nauja nelygybės forma - skaitmeninė atskirtis. Tai ne šiaip socialinė nelygybė - žmonės, neįvaldę kompiuterio bei interneto, praranda galimybę šviestis, susirasti geresnį darbą, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Jie tampa visuomenės autsaideriai. Faktas, kad šiandien daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų negali naudotis kompiuteriais bei interneto teikiamomis galimybėmis.
Prieiga prie žinių ir informacinių technologijų
Nors pastaruoju metu kompiuterių ir interneto naudojimo apimtys Lietuvoje auga palyginti sparčiai, 2005-ųjų pirmąjį ketvirtį tik 33 proc. piliečių namuose turėjo kompiuterį. "TNS Gallup" apklausoje dalyvavo 15-74 metų šalies gyventojai. Palyginimui, galima pasakyti, kad 2004-ųjų pabaigoje kompiuterį turėjo tik 28 proc. Lietuvos gyventojų.
Tų pačių metų pabaigoje gyventojų, namuose turinčių interneto ryšį, buvo 11 proc., o 2005-ųjų pradžioje - beveik 14 proc. Apskritai internetu besinaudojančių gyventojų 2005 m. pradžioje buvo daugiau nei 32 proc. Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Informacijos sklaidos skyriaus vedėjo Lino Pečiūros, pastaraisiais metais pasikeitė dar vienas rodiklis - pagrindine interneto naudojimo vieta tapo namai.
Tuo tarpu kaimuose internetas dažniausiai naudojamas mokyklose, viešosiose interneto naudojimo vietose, tokiose kaip interneto kavinės, bibliotekos ar viešieji interneto prieigos taškai (VIPT).
Naudojimosi internetu apimtys labai priklauso nuo gyventojų amžiaus. "Kad ir kaip būtų gaila, vyresnio amžiaus žmonės informacinėmis technologijomis beveik nesinaudoja. Taip pat labai ryškūs informacinių technologijų, interneto bei kompiuterių naudojimo skirtumai pastebimi tarp miestų ir kaimų gyventojų. Apibendrinius galima teigti, jog pernai daugiau negu kas antrai mieste gyvenančiai šeimai tenka po kompiuterį. Tuo tarpu kompiuterio ir kitų informacinių bei telekomunikacinių technologijų naudojimo rodiklis kaime siekia vos 26 procentus", - pasakojo Jurgita Vitkauskaitė, viešųjų interneto prieigos taškų (VIPT) steigimo kaime projekto vadovė.
Tūkstantis taškų
Nuo 2002-ųjų viešųjų interneto prieigos taškų kūrimą įgyvendina privataus verslo iniciatyva "Langas į ateitį". Vėliau prie šios organizacijos prisijungė ir Vidaus reikalų ministerija - ji įsteigė 100 viešųjų interneto prieigos centrų. Dauguma jų - kaimo vietovėse. Verslo iniciatyvos "Langas į ateitį" jėgomis Lietuvoje per trejus metus įsteigti 175 interneto prieigos centrai. O nuo šių metų birželio 1 d. visoje Lietuvoje pradėjo veikti dar 300 naujų VIPT. Taip buvo užbaigtas pirmasis pagal Europos Sąjungos "Phare" programą finansuojamas socialinės-ekonominės sanglaudos projekto "Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse" etapas.
Kaip teigiama organizacijos "Langas į ateitį" veiklos ataskaitoje, viešieji interneto prieigos taškai įsteigti lankomiausiose vietose: bibliotekose (kur yra apie 200 interneto centrų), kultūros namuose, seniūnijose, bendruomenių centruose ir pan. Dabar Lietuvoje iš viso įsteigta apie 700 VIPT, kuriuose Lietuvos gyventojai gali nemokamai naudotis internetu. Šiuo metu vyksta antrasis minėtos "Phare" programos etapas - vadinamasis tūkstančio interneto prieigos taškų projektas. Juo siekiama užtikrinti, kad artimiausias viešosios interneto prieigos taškas kaimo gyventojams būtų nutolęs ne didesniu kaip 8-10 km atstumu. Pažymima, jog sukūrus 1 tūkst. interneto centrų, visoje Lietuvos teritorijoje kas 8 km bus galima rasti interneto prieigos tašką.
Kiekviename viešajame interneto prieigos taške įrengta iki penkių kompiuterizuotų darbo vietų su prieiga prie interneto. ES "Phare" programos lėšos panaudotos techninei įrangai, baldams įsigyti, interneto ryšiui įrengti bei paslaugoms teikti (spausdintuvų popieriui ir kasetėms, komunalinių paslaugų mokesčiams) vykdant projektą. Taip pat iš projektui skirtų lėšų 18 mėnesių bus mokama už interneto ryšį.
"Projektui įgyvendinti iš viso skirta per 3 mln. eurų. Interneto paslaugos viešuosiuose prieigos taškuose bus nemokamos, o už kitas paslaugas teks mokėti nustatytą minimalų mokestį. VIPT gyventojams garantuojama 40 val. per savaitę prieiga prie interneto.Taškuose dirbantys instruktoriai informuos apie ten teikiamas paslaugas ir mokymo programas, padės gyventojams susirasti ir gauti elektroninės valdžios paslaugas, prižiūrės, kaip naudojami interneto prieigos centrų kompiuteriai ir programinė įranga", - sakė Jurgita Vitkauskaitė.
Kai pensiją atneša elektroninis laiškanešys
Kaime gyvenantys žmonės nemoka naudotis interneto teikiamais privalumais mokant mokesčius, deklaruojant gyvenamąją vietą ar perkant prekes. Mokantys tą daryti nepratę internetu kreiptis į viešojo administravimo institucijas. Interneto prieigos taškų instruktoriai per tam tikrą laiko tarpą turėtų išmokyti bei pripratinti žmones naudotis kompiuteriu, internetu ir kitomis informacinėmis technologijomis. Be to, kaimo žmonėms ir įmonėms bus siūlomi specialūs Europos Sąjungoje nustatyti ir patikrinti mokymo kursai.
Lietuvoje tiek gyventojų, tiek verslo įmonių naudojimasis internetu bendraujant su viešojo administravimo institucijomis - vis dar vangus. Tačiau internetinis viešasis administravimas vis dėlto pasitelkiamas. Dažniausiai naudojamos virtualios viešojo administravimo institucijų teikiamos paslaugos yra: darbo paieška, pajamų deklaravimas, stojimas į aukštąsias mokyklas, internetinių bibliotekų, socialinės rūpybos bei prašymų išdavimo paslaugos.
Kaip teigia vyriausybės atstovai, siekiant visuotinio kompiuterinio raštingumo ir norint ugdyti Lietuvos gyventojų gebėjimus naudotis informacinėmis technologijomis, patvirtintas "Visuotinis kompiuterinio raštingumo standartas" - "European Computer Driving Licence" (ECDL). Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau įvairios informacijos ir paslaugų teikiama bevieliais tinklais ir mobiliaisiais telefonais. Vartotojams siūloma įranga, leidžianti gauti tiek tradicines telefonijos, tiek audiovizualines, duomenų perdavimo ir kitas informacinės visuomenės paslaugas. Čia turima omenyje naujosios kartos mobilieji telefonai, komunikatoriai (mobilieji su operacinėmis sistemomis) ir vadinamosios "Phone card" (kortelės, kurias įdėjus į nešiojamąjį kompiuterį galima naudotis bevielio interneto paslauga). Tačiau ir čia matyti didžiulė kaimo skaitmeninė atskirtis. Pirmoji jos priežastis ta, kad naujausios bevielės ir mobiliosios technologijos atokių kaimo vietovių kol kas dar nepasiekia. O ir mobiliojo ryšio tinklų operatorių reklamose siūlomas "neribotas mobilusis internetas" ne visur prieinamas dėl paprastos priežasties: nei "Omnitel", nei "Bitės" siūlomos mobiliojo ryšio paslaugos neapima 100 proc. Lietuvos teritorijos. Be to, mobilusis internetas - gana brangi paslauga, todėl ne visi kaimuose gyvenantys žmonės gali ja naudotis.Verslo įmonėms kaimuose daug brangiau kainuoja įvesti ir įprastą, laidais teikiamą internetą. Modemo ryšys įmonėms per lėtas, o skirtąsias ar plačiajuosčio "xDSL" linijas už savo lėšas reikia vesti keletą kilometrų nuo artimiausio prieigos taško. Kabelinių TV tinklų, kuriais miestuose naudojasi daugiau nei 97 proc. vartotojų, kaimuose apskritai nėra. O kelis kilometrus tiesti optinius interneto laidus, kainuojančius 3-5 litus už metrą, gali sau leisti tikrai ne kiekvienas.
Pavykim ir aplenkim suomius
Taigi per kiek laiko pasieksime Suomijos ar Norvegijos lygį, kur beveik kiekvieni namai yra kompiuterizuoti bei prijungti prie interneto ryšio? Po penkerių, dešimties ar trisdešimt metų? Tai priklausys ne tik nuo valdžios institucijų rožinių planų per kelerius metus sumažinti skaitmeninę atskirtį kaime, investuojant Europos Sąjungos skiriamas lėšas. Daug ką lems ir kiekvienos kaimo šeimos sąmoningumas bei noras protingai investuoti ES "stipendijas", gaunamas kaip išmokas už pasėlių laukus ir laikomus gyvulius. "Paramą žemės ūkiui investuosime į kompiuterius!" - toks šūkis galėtų kabėti kiekvienoje troboje.
Žurnalas „Naujoji komunikacija“, Nr. 1 (178) (www.nkm.lt)
