Baltijos šalys ir Lenkija kuria priešiškus Šiaurės Europos dujotiekiui planus. ES nagrinėja galimybę tiesti dujotiekį alternatyviu maršrutu, tačiau ekspertai tokį projektą laiko politiniu, rašo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.
Nė viena problema taip neapsunkina Vokietijos ir Lenkijos santykių, kaip planuojama vadinamojo Šiaurės Europos dujotiekio, Baltijos jūros dugnu sujungsiančio Sankt Peterburgą su Greifsvaldu, statyba, tvirtina dienraštis. Dabar Varšuva tikisi, kad vis dėlto pavyks sutrukdyti įgyvendinti šį projektą – padedant Europos Sąjungai.
Lenkija ir trys dujotiekio statybai taip pat prieštaraujančios Baltijos šalys nori, kad už ES lėšas būtų atliktas techninis ir ekonominis šio projekto tyrimas. Atitinkamas šių šalių prašymas turėtų pasiekti Briuselį jau šią savaitę, rašo „Frankfurter Rundschau“.
Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija baiminasi, kad pradėjus naudoti Šiaurės Europos dujotiekį Rusija išjungs per jų teritoriją nutiestus dujotiekius, kuriais dujos tiekiamos joms. Todėl jos siekia, kad būtų sukurta alternatyvi energijos išteklių transportavimo per Baltijos šalis ir Lenkiją sistema.
Tačiau vadinamojo „Gintarinio“ dujotiekio projektas Briuselio specialistų manymu yra greičiau politinis, teigia „Frankfurter Rundschau“. Juk Rusijos monopolininkas „Gazprom“ atmetė tokį variantą, o be šio dujų milžino apsieiti niekaip neįmanoma. Vokietijos energetikai taip pat nesuinteresuoti tokiu projektu. „Gazprom“ partneriai Vokietijoje BASF ir „Eon“ pasirinko maršrutą jūros dugnu.
Taigi, „Gintarinio“ dujotiekio statyba neparemta būtinais techniniais pajėgumais, tačiau Briuselyje vis dėlto neatmetama galimybė finansuoti techninių ir ekonominį tokio projekto galimybių studiją, pastebi dienraštis. Juk abejonių dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio ekologijai kyla vis daugiau. Problemų gali kilti dėl Antrojo pasaulinio karo metais jūroje paskandintų cheminių sviedinių.
Tuo tarpu Lenkija ruošiasi užsitikrinti dujų ir naftos tiekimą naudodama jų diversifikaciją. Tuo tikslu šalies energetikos milžinė „PGNiG“ – 85 proc. jos akcijų priklauso valstybei – kreipėsi į Lenkijos kaimynes šiaurėje.
Lenkijos koncernas ketina dalyvauti eksploatuojant stambius dujų telkinius Norvegijos šelfe, o taip pat statant beveik 500 kilometrų ilgio dujotiekio iš Norvegijos į Švediją ir Daniją. Jo atšaką planuojama nutiesti iš Kopenhagos į Šceciną.
Tačiau tai dar ne viskas, pažymi „Frankfurter Rundschau“. Lenkijos premjeras Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad Baltijos pakrantėje Lenkija ketina pastatyti suskystintų dujų terminalą. Planuojama, kad jis galės priimti iki 7,5 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų per metus, kurios būtų laivais gabenamos iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Vis dėlto vargu ar visi šie planai gali paslėpti esminį lenkų politikos trūkumą: nors šalies vyriausybė garantuoja investuosianti į gavybą naujuose dujų telkiniuose ir energijos išteklių tiekimą, ji neturi ilgalaikės dalyvavimo pasaulinėje energetikos rinkoje strategijos. Atrodo, kad Varšuva dar nesuvokė, kad viena pati ji čia nieko nepasieks, tvirtina dienraštis.
Pasak dienraščio, Lenkija savo pozicija vis dažniau stebina kitas šalis. Pavyzdžiui, kritiškai buvo sutiktas Varšuvos atsisakymas įsijungti į vieningą Vakarų Europos energetinę sistemą. Turėdamas mintyje Lenkijos pabrėžiamą susirūpinimą savo energetiniu saugumu, vienas žymus diplomatas tokį Varšuvos sprendimą pavadino „visiškai nesuprantamu“, pastebi „Frankfurter Rundschau“.
