Dainininkė Gintarė Karaliūnaitė tapo dažna viešnia Kauno II infekcinės ligoninės vaikų tuberkuliozės skyriuje. Su bendramintėmis ir gerų žmonių pagalba ji ėmėsi skyriaus palatų remonto.
Gintarė įsitikinusi, kad nereikia milijonų norint padaryti ką nors svarbaus, reikšmingo ar tiesiog gero. „Tai gražus tikslas, ir mums jis po truputėlį išeina”, - „Vakaro žinioms” pasidžiaugė G.Karaliūnaitė.
Žingsnis po žingsnio dainininkė sieks suremontuoti visas 12 vaikų skyriaus palatų. „Jos yra apgailėtinos, kritinės būklės. Todėl mes norime palatas suremontuoti, išdažyti, kad vaikams būtų jauku. Sunkiausia dabar gauti naujus langus”, - pasakojo Gintarė.
Kaskart ligoninėje ją sukrečia mažųjų pacientų vidinė būsena.
„Tuberkuliozė daug kam asocijuojasi su asocialumu. Tačiau serga vaikai nebūtinai iš tokių šeimų. O jei sergi - esi izoliuotas, uždarytas kaip į kalėjimą. Kasdien čia matau sergančių ir verkiančių vaikų. Jie uždaryti mėnesiais, kol suvartos visą reikalingą vaistų kompleksą. O kaip jiems psichologiškai tai atlaikyti be namų, draugų ar net mamų? Socialinio rūpesčio nėra. Šita liga palikta likimo valiai, vaikai palikti ore”, - kalbėjo G.Karaliūnaitė.
Paakinta tikslo keisti situaciją ji siekia parodyti užkrečiamą pavyzdį kolegoms. “Mes visi galėtume išnaudoti savo žinomumą. Ne tik kartkartėmis aplankyti vaikus, palikti žaislų. Lengva dalyvauti televizijos akcijose: atėjai, gražiai pasipuošęs padainavai, dar save šiek tiek pareklamavai, ir viskas. Man norėjosi vaikams padėti rimčiau. O tai neatima daug laiko”, - sakė Gintarė.
Tiesa, ligoninė - ne namai. Čia reikia paisyti ypatingų higienos, saugumo reikalavimų.
„Remontui reikalingos nuodingų priedų neturinčios medžiagos. Be to, jos turi būti atsparios, ilgalaikės - juk nedarysi remonto kas porą metų. Todėl konsultuojamės su specialistais, kurie ne tik suteikia informacijos, bet ir prisideda prie šios akcijos dovanodami reikalingas remontui medžiagas: dažus, glaistus ir t. t. Smagu, kad taip pat prisideda individualūs žmonės, kupini geranoriškumo, entuziazmo ir noro padėti įgyvendinti šią idėją”, - prisipažino G.Karaliūnaitė ir darsyk paskatino visus pamąstyti - gal kas turi statybinių medžiagų, dažų likučių ar galėtų suteikti kitokią pagalbą.
Jurga Klimaitė-Riebling,
parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
