Premjeras Andrius Kubilius rengiamą švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus interpeliaciją vertina kaip opozicijos norą pasitikrinti, kiek balsų Seime šiuo metu turi valdančioji koalicija.
Pasak Vyriausybės vadovo, interpeliacija G. Steponavičiui neturi pagrindo, o aukštojo mokslo pertvarka yra pavyzdys, kaip turi būti daromos sisteminės reformos.
"Kai opozicijai pasirodo, jog valdanti koalicija turi tik 71 balsą, tai opozicija dažniausiai tuo atveju organizuoja kokią nors interpeliaciją, kad patikrintų, kiek tų balsų išties yra. Interpeliacijos priežastis yra čia, o ne aukštajame moksle", - po pirmadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius.
Pats G. Steponavičius teigė, kad jau dabar matyti, jog aukštojo mokslo reforma pasiteisino, o pastebėtos klaidos bus pašalintos iki kitų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas.
"Pirmieji žingsniai, pirmiausia susiję su priėmimu pagal krepšelio metodiką, mano vertinimu, pasiteisino. Kartu kaip ministras pripažįstu, kad priėmime būta nesklandumų, kuriuos, pasitarę su akademine bendruomene, esame pasiruošę taisyti nuo kitų metų priėmimo", - kalbėjo G. Steponavičius.
Pasak jo, aukštojo mokslo reformai išsakomi opozicijos priekaištai yra politiniai ir spekuliatyvūs.
G. Steponavičius taip pat teigia, kad po reformos aukštasis mokslas tapo prieinamesnis, nes 60 proc. pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas.
Be to, pasak ministro, paskolų sistema Lietuvoje yra geresnė nei Latvijoje ar Estijoje, nes, pavyzdžiui, Latvijoje skolinantis mokslui reikia papildomų garantijų.
"Palūkanų dydžiai eurais leidžia man teigti, kad paskolų sistema yra geresnė nei iki tol gyvavo biudžeto lėšomis skolinant studentams. Nebūtų sunkmečio, galbūt ir palūkanos būtų mažesnės, ir sąlygos būtų palankesnės", - aiškino G. Steponavičius.
