Lietuva su gintaru pasaulinėje EXPO parodose dalyvauja nuo pirmojo pasirodymo dar 1900-aisiais, šaliai būnant Rusijos imperijos sudėtyje. Čia pristatomi patys brangiausi ir rečiausi gintarai, tad nenuostabu, kad Baltijos jūros auksas pasaulinėje EXPO parodoje paskelbtas vienu iš septynių paslėptų lobių.
„Baltijos gintaras susidarė didelėje teritorijoje, ir nėra gintaro, kuris butu išlikęs tiksliai toje pat teritorijoje, kur jis susiformavo. Baltijos gintaras susiformavo dabartinės Skandinavijos teritorijoje. Kai kurie mokslininkai sako, kad teritorija tęsėsi iki Uralo kalnų. Didžiulę gintaro teritoriją randame daugiau Sembos pusiasalyje, didžiuliai telkiniai Kuršių mariose susidarė vėliau“, – pasakoja VU Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas mokslui ir studijoms prof. habil. dr. Sigitas Podėnas.
Kaliningrado srityje daugiausiai gintaro šuo metu išgaunama dėl didelių atvirų kasyklų. Nemažai jo yra Lenkijoje prie Gdansko, bet jis ten yra beveik 50 metrų gylyje. Tiesa, pirmieji gintaro kasinėjimai prasidėjo būtent Juodkrantėje. Pasak daugiau nei 20 metų su inkliuzais dirbančio mokslininko, gintaras – kompleksinis darinys.
„Mus, gamtininkus, domina gamtinės liekanos. Tai praeities trimatė nuotrauka – ten užfiksuota ne tik vienas vabzdys: turim visą veiksmą, vabzdys kažką veikia, parazituoja, kažkas jį puola, valgo, kažkas vyksta. Taip turim mažą nuotrauką to miško, kuris egzistavo prieš 50 milijonų metų“, – sako prof. habil. dr. S. Podėnas.
Anksčiau gintaras vadintas tik Baltijos gintaru, o dabar gintaru laikome fosilines dervas, kurios yra bent jau milijono metų.
„Problema su gintaru yra tai, kad negali tiksliai pasakyti konkretaus gintaro gabaliuko amžiaus. Baltijos gintaras susidaro iš gintarmedžio. Jis, kaip ir mūsų pušys, galimas dalykas, galėjo būti keletos rūšių, kurios produkavo sakus. Bet jie jau išnykę“, – teigia profesorius.
Mūsų gintaras iš kitų išsiskiria ypatingomis savybėmis.
„Gintaras išsiskiria, nes turi gintaro rūgšties, joks kitas jos neturi. Rūgštis įeina į vaistų, šampūnų, tepalų odai sudėtį. Iki 10 procentų gintaro naudojama juvelyrikai, 90 procentų – medicinai. Mūsų organizmas pagamina 200 g gintaro rūgšties, tai energija. Jei žmonės geria kavą ar energetinius gėrimus, tai nesveika. Jie gali sumaišyti gintaro rūgštį su vandeniu ir išlikti aktyvūs visą dieną. Ir tai nėra kenksminga“, – atskleidžia parodos „Expo 2012“ Lietuvos paviljono gidas Jevgenijus Soikinas.
Pagal sukauptą gintarų kolekciją Palangos gintaro muziejus pasaulyje yra ketvirtas. O Lietuvos paviljono ekspozicijoje – patys brangiausi ir rečiausiai gintarai.
Ignas KRUPAVIČIUS
