Vakarų valstybėse jau tapo įprasti oranžiniai ar kokie geltoni apribojimai. Ne tik Vakarų pasaulis riboja ir apriboja. Galimybė (tamsaus gymio žmogui) be jokių paaiškinimų būti sulaikytam Maskvos gatvėje ar Londono Hitrou oro uoste vienoda; galime oriai pasakyti “juodukai”, bala jų nematė. Teroristai mat. Ir teisingai su jais. Tačiau dabar ir “baltas žmogus” tampa potencialiu pažeidėju. Kieno? Įstatymų? Ne, tvarkingo visuomeniškai naudingo buvimo.
Daugelyje pasaulio miestų centrinėse gatvėse įrengtos stebėjimo kameros, matančios kiekvieną kampą. Su džiaugsmu buvo pranešta, kad tokios kameros jau yra ir Vilniuje, Gedimino prospekte. Ir mūsų gatvėse. Greičio matuokliai, ar ne? Tegu būna kas nori, bet tai visuotinis sekimas. Ir pėsčias, ir važiuotas - tu kameros aky. O prie panašių akių oro uostuose ar prekybos centruose mes jau įpratę. Žinoma, visi sutinka. Kaip ir su paso kodo naudojimu šen bei ten. Visa tai racionalu, visa tai mūsų pačių saugumui ir mes sutinkame, eidami pro cypiančius metalo detektorius. Tiesa, yra ir melo detektoriai. Viso to reikia, juk tai kompleksas priemonių, apsaugančių mus nuo pavojų, vagysčių, teroro. Žinoma, bet kokiai senamadiškai žvalgybai tokios galimybės nė nesisapnavo. Aš nekalbu apie tai, kad bet koks kompiuteris ir bet koks telefonas panorint nuskaitomas ar nuklausomas, kad banko kortelė duoda galimybę žinoti ne tik tavo pajamas, bet ir išlaidas, ir pirkinių pobūdį. Suprantama, viskas dėl progreso, bet mes jau gyvename šauniame naujajame pasaulyje. Aldous Huxley ar George’ui Orwellui tokie dalykai dar tik sapnavosi, dabar mes panirę į visuotinę kontrolę. Didysis brolis gali būti ir kolektyvinis.
Būtent jis reguliuoja darbo nedarbo, taikos ir karo klausimus. Nemanykime, kad visa tai tik tolimos keistenybės. Žmonės valdomi. Per žiniasklaidą, per reklamą jie verčiami rinktis tą ar rinkti aną. Ar tai gerai, nekalbu, tačiau kiekvienoje šalyje valdžią paėmusi tam tikra bendrų interesų chunta, kuri visomis moderniomis priemonėmis stengiasi išlaikyti valdžią savo rankose. Vladimiras Putinas ir George’as W. Bushas yra tokie pat autoritariniai vadovai, tik pirmajam nesvarbi maskuotė, antrasis laisves varžo demokratijos vardan.
Karai tapo įprasta konfliktų ar net įtarimų sprendimo priemone. V. Putinas įtarė, kad čečėnai sprogdino gyvenamuosius namus Maskvoje ir pradėjo antrąjį Čečėnijos karą. G. W. Bushas įtarė, kad Saddamas Husseinas turi nekonvencinių ginklų, ir pradėjo antrąjį Irako karą.
Viskas yra racionalu. Viskas paaiškinama. Visi apribojimai geri. Teisė teoriškai egzistuoja, bet ji taikoma pasirinktinai. Abu Graibo ar Gvantanamo kaliniams ji vienokia, paprastiems piliečiams ji taikoma priklausomai nuo jų visuomeninės padėties ir turto. Kad Lietuvoje ne kitaip, visiškai aišku. Žinoma, ES yra dar palyginti teisinė oazė ir mes galime tikėtis pasiekti europinės teisės lygį - kad ji galiotų lygiai visiems. Šiandien taip nėra. Mat Lietuvoje labiau užsimota į amerikietiškai-rusišką teisės modelį. Bet, tiesą sakant, ir prancūziškas ne geresnis. Garsioji prancūziška justicija nesugeba apginti žydų nuo antisemitinių išpuolių ir jie tūkstančiais emigruoja į Izraelį. Ten greta savižudžių bombų Tel Avivo gatvėse jiems saugiau nei Marselio priemiesčiuose.
Reikia pripažinti, kad teisinė sistema visada buvo taikoma atrankos būdu. Nužudęs didikas atsipirkdavo bauda ar pabarimu, monetą nugvelbęs vargeta būdavo be kalbų kariamas. Tai, kad mes stebimės atrankiniu teisės taikymu šios dienos pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, beje, nieko nauja. Taip visuomet buvo. Gal kai kurios valstybės, kaip kad Bismarko Prūsija ar Austrija-Vengrija, tam tikrais laikotarpiais tos lygiavos prisilaikydavo. Atrodo, ir smetoninė Lietuva buvo tokia valstybė. Bet ką čia kalbėti apie teisę ir lygiavą diktatūroje. Kaip ir šiandienos Lietuvoje. Ir visos bylos, politinės ir finansinės, kaip patys žinome, bus ramiausiai numarintos. Ne pirmas kartas, bet patriukšmauti kiek leidžiama. Malonu žinoti, kad kažkas “kliuvo”, bet niekas už nieką neatsakys, ne pirmas kartas. Viskas bus ramu, tik liaudžiai gal bus parinkti keli naujų skandalų objektai - tarsi toks savitas cirkas. Bet cirko tikslai racionalūs. Nuleisti įtampas.
Viskas racionalu ir viskas skiriama masių suvaldymui. Elitas ir menkystos yra visur, tik Vakaruose menkystoms “popsas”, reklama, kinas, TV ir begalinis vartojimo srautas užmuilino akis. Pas mus vadinamasis elitas irgi muilina, liko dar keleri metai, kai greta propagandos bus galima imti naudoti ir ekonominės gerovės svertus. O racionalu tai, kas atitinka elito interesus. Taigi racionalu yra viskas.
Racionaliu tampa net populizmas, kai jis teisingose ir tvirtose rankose. Juk populizmas - tai politinis muilas. O muilo dėžės jau sukauptos - būtent reikiamose rankose. Juk rinkimai čia pat.
Iš pradžių kausis gėris su blogiu, racionalumas su populizmu, tvarka su chaosu, Maskva su Vakarais in corpore, blogiukai su geraisiais. Visa rinkėjų publika jaudinsis, šūkaus, karštligiškai skaitys spaudą, naršys internetą, spoksos TV. Išsirinkus pasirodys, kad laimėjo gėris, ir tada jis palengva susitaikys su blogiu, kuris pasirodys ne toks jau blogas. Šis taikymosi procesas jau vyksta kuris laikas. Tad gali būti ir atvirkščiai, nes tam akivaizdžiai rengiamasi - laimėjęs blogis pasirodys ne toks jau blogas ir susitapatins su gėriu. Ir po to visi valdžios žmonės draugiškai susitars, užmiršę kivirčus ir prasivardžiavimus. Susitaikys tautos ir ateities vardu. Tik ta dar išlikusi tauta, publika, rinkėjai kaip visada liks išsižioję. Ar kaip musę kandę. Po teisybei tai burnoje senas gerai kiekvienam rinkėjui pažįstamas muilo skonis.
Viskas pasirodys racionalu ir protinga kaip visada. Racionalus ir protingas protų apribojimas bus prarytas, kaip ir kiekvieną kartą. Juk apribojimai gėrio vardan, o gėrį, kas be ko, reikia didinti ir plėsti. Žinoma, plečiamo gėrio vardan šį bei tą ir papildomai apribojant. Kad ir teisę rinktis, kurios iš tiesų nėra. Ji protingai apribota.
