Nuteistas dar vienas nesąžiningas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) prižiūrėtojas, kuris talkino pavojingiems nusikaltėliams.
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus apygardos prokuratūra kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi buvo pateikusi dabar jau buvusiam Lukiškių TI-K prižiūrėtojui Hariui Arbačiauskui. Kartu buvo teisiamas bausmę už ginklų kontrabandą ir kitus sunkius nusikaltimus Lukiškėse atliekantis buvęs Alytaus Baublių grupuotės vienas lyderių – Remigijus Laniauskas, pravarde Remyga. Jis buvo kaltinamas sukurstęs pareigūną piktnaudžiauti pareigomis.
Tokie patys kaltinimai buvo pateikti ir penktą kartą teisiamo R. Laniausko bičiuliams: kartą dėl viešosios tvarkos pažeidimo teistam alytiškiui Nerijui Navickui ir vilnietei Astai Lidžiūtei.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, o vėliau teisme buvo įrodyta, kad kalėjimo prižiūrėtojas sutiko į įkalinimo įstaigą įnešti mobiliojo ryšio modemą. Jis tai padarė 2012-ųjų vasario viduryje savo budėjimo metu. Už tai jam buvo sumokėtas 100 litų atlygis. Pareigūnai turėjo duomenų, kad H. Arbačiauskas, įnešęs vieną kartą, būtų nešęs ir daugiau. Sykį parsidavęs jis jau nebegalėtų sustoti. Remygos bičiuliai jau planavo perduoti ir daugiau draudžiamų daiktų, už kuriuos prižiūrėtojui būtų ir sumokėta daugiau. Dėl to jis, vykdydamas R. Laniausko nurodymus, laisvėje palaikė ryšius su Remygos bičiuliais N. Navicku ir A. Lidžiūte.
Tūkstantinės baudos
Tačiau išėjo kiek kitaip. Prižiūrėtojas ne tik neteko darbo, bet ir buvo nuteistas. Teismas H. Arbačiauskui skyrė beveik 20 000 litų baudą. Kai teisėjas skaitė nuosprendį, buvusio prižiūrėtojo teismo salėje nebuvo. Dar vykstant bylos tyrimui prokuroras jam buvo leidęs išvykti darbams į Didžiąją Britaniją. Piniginėmis baudomis nubausti ir su prižiūrėtoju bendravę Remygos bičiuliai. Pačiam R. Laniauskui teismas padidino bausmę ir dabar jis įkalinimo įstaigose turės praleisti 17 metų. Iš jų – 7 metus kalėjimo režime, tai reiškia tose pačiose Lukiškėse, kuriose papirko prižiūrėtoją. Ten jis jau kali nuo 2008-ųjų kovo, tad kitais metais jam režimas bus sušvelnintas.
Ta atrodė paprasta modemo įnešimo byla buvo nagrinėjama gana ilgai. Byloje buvo daug liudytojų, kurių dalis duoti parodymų būdavo atvežami iš įkalinimo įstaigų. Ir pats Remyga neskubėjo būti dar kartą nuteistas. Jis jau pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje pareiškė, jog nepasitiki savo advokatu, kurį matė tik du kartus.
„Aš advokatui net laišką buvau parašęs, tačiau jis nebuvo atėjęs susitikti. Paprašysiu giminių, kad pasamdytų kitą advokatą, nes esu įsitikinęs, jog jis manęs neatstovaus“, – teisme kalbėjo R. Laniauskas. Tą prašymą teismas patenkino, tačiau, kad išvengtų bylos vilkinimo, skyrė valstybės advokatą.
Skundas nepagrįstas
R. Laniauskas teisėsaugininkams žinomas, kaip teisybės ieškotojas. 2011 metų pabaigoje jo skundą nagrinėjo Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK). Jame R. Laniauskas tvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, kuri tuo metu pirmininkavo teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai jo bylą, proceso metu elgėsi netinkamai. Savo teiginį R. Laniauskas grindė tuo, kad jam posėdžio metu teismo paprašius sudaryti papildomų sąlygų, nes turi sveikatos sutrikimų dėl klausos ir sunkiai girdi, į prašymą nebuvo atsižvelgta, o teisėja, girdi, jam užgauliai replikavusi.
Anot R. Laniausko, jam taip pat nebuvo suteiktos visos proceso dalyviams įstatymų numatytos sąlygos, todėl jis negalėjo pilnavertiškai sau atstovauti: posėdžio metu jis daug ko negirdėjęs, kitų teismo salėje sėdinčių asmenų privalėjęs klausinėti, apie ką yra kalbama. R. Laniausko įsitikinimu, teisėja buvo šališka, kadangi jį teisia antrą kartą. Be to, jam atrodė, kad nesprendžiami jo prašymai, taip pat – vilkinamas bylos nagrinėjimas, o jo bandymas nušalinti teisėją – buvęs atmestas.
Kadangi daromi teismo posėdžio garso įrašai, tai patikrinti skundą nebuvo sunku. Išanalizavusi R. Laniausko nurodytas aplinkybes, išklausiusi įrašą TEDK padarė išvadą, kad teisėja V. Švedienė posėdžio metu nereiškė užgaulių teiginių, buvo dėmesinga. Iš posėdžio garso įrašo girdėti, kad teisėja padėdavusi išsiaiškinti R. Laniauskui nesuprantamus ar neišgirstus pasisakymus. Komisija nenustatė, kad teisėja vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą arba buvo šališka, tad skundas dėl teisėjos veiksmų įvertintas kaip nepagrįstas.
Tas skundas buvo pateiktas byloje, kurioje R. Laniauskas buvo teisiamas dėl ginklų kontrabandos, narkotikų platinimo, nusikalstamos gaujos sukūrimo.
Įkliuvo su telefonais
O štai modemo įnešimo istorijoje yra dar vienas paradoksas. Šį kartą modemą prižiūrėtojas nešė R. Laniauskui, o buvo laikas, kai pats Remyga buvo įkliuvęs, kai nešė telefono aparatą Pravieniškėse kalinčiam savo bičiuliui. Jis į tuometinę Pravieniškių 2-ąją sustiprintojo režimo pataisos darbų koloniją bandė įnešti du mobiliojo ryšio telefonus.
Bausmę už plėšimą atliekančiam nuteistajam Eugenijui B. administracija buvo suteikusi trumpalaikį pasimatymą su R. Laniausku. Prieš jiems susitinkant atvykėlis buvo įspėtas apie numatytą administracinę atsakomybę už nuteistiesiems uždraustų daiktų, tarp jų ir mobiliųjų telefonų, įnešimą į kolonijos teritoriją ir jų perdavimą. Kontrolės praleidimo punkte R. Laniauskas patvirtino, kad nieko draudžiamo neturi.
Jis buvo įleistas į pasimatymo su nuteistaisiais patalpą, kur buvo atlikta jo asmens ir daiktų apžiūra. Per apžiūrą R. Laniausko drabužių kišenėse ir buvo rasti du mobiliojo ryšio telefonai „Ericsson" su SIM kortelėmis. Pareigūnams paklausus, kodėl telefonų nepaliko kontrolės praleidimo poste, R. Laniauskas atrėžė, kad apie tai nebuvo įspėtas. Apie įvykį kolonijos administracija informavo Kaišiadorių rajono policijos komisariatą. Atvykęs Pravieniškių apylinkės inspektorius R.Laniauskui surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą.
R. Laniauskas buvo gerai pažįstamas šios kolonijos pareigūnams, nes čia jis atliko 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jam už turto prievartavimą, plėšimą, neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą bei chuliganizmą buvo skyręs Vilniaus apygardos teismas. Į laisvę jis buvo išėjęs 2001 metų gegužę. Remygos pravardę turintis R. Laniauskas tuo metu buvo priskiriamas Alytaus Baublinių nusikalstamai grupuotei.
Apiplėšė baltarusį
Remyga grįžęs iš nelaisvės nenurimo. 2005-aisiais jis kartu su Karoliu Česynu buvo nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausmėmis už Baltarusijos piliečio apiplėšimą.
2004-aisiais balandžio 16-ąją, apie antrą valandą dienos, plente Vilnius-Minskas, šalia degalinės, jie iš Baltarusijos piliečio I. D. (33 m.) atėmė 2500 eurų ir 3000 JAV dolerių. Įtariamieji buvo sulaikyti, kai baltarusis atpažino savo skriaudikus: iš pradžių – K. Česyną, o vėliau ir R. Laniauską. Remyga gynėsi, kad jis tikrai tą dieną nebuvo Vilniuje, tačiau teismui užteko įrodymų, kad jį nuteistų. Tiesa, visos bausmės R. Laniauskas neatliko. 2007-ųjų gegužę tuometinis Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teismas jį iš įkalinimo vietos paleido lygtinai.
O tas teismas, dėl kurio TEDK skundėsi R. Laniauskas, ištikrųjų vyko gan ilgai. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas Vilniaus apygardos teismui bylą perdavė 2009-aisiais, o nuosprendis buvo paskelbtas tik 2012 sausio 13-ąją.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-ųjų žiemą, gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų informaciją, surinktą bendradarbiaujant su Jungtinės Karalystės Sunkių ir organizuotų nusikaltimų tyrimų agentūros (SOCA) pareigūnais. Tad ir vykstant teismo procesui teko pasitelkti liudytojus iš užsienio. Apie tą teismą ir ginklų kontrabandą parašysime kitame „Akistatos“ numeryje, nes apie Remygai paskelbtą nuosprendį spaudoje nebuvo rašyta. O dabar dar sugrįžkime prie Lukiškių prižiūrėtojų, kuriuos paperka kaliniai.
Klusniai vykdė
Bene, plačiausiai nuskambėjo istorija apie tai, kad ilgą laiką Vilniuje siautėjusios Lopo narkotikų prekeivių gaujos vadeiva Laimonas Lapinskas Lopas, kuris nuteistas 20 metų nelaisvės, „sudegino“ net du jau buvusius Lukiškių darbuotojus. Į klastingojo kalinio pinkles įkliuvo šios įkalinimo įstaigos prižiūrėtojai Tomas Tamošiūnas ir Aleksandras Kozlovas.
Prieš porą metų L. Lapinskas, 17 metų laisvės atėmimo bausmę už žiaurų nužudymą atliekantis tauragiškis Svajūnas Dičmonas bei teismo verdikto už grotų tuo metu laukęs narkotikų platintojas Remigijus Byčius, pravarde Remis prisikalbino tuo metu dar Lukiškių TI-K prižiūrėtoju dirbusį Aleksandrą Kozlovą, kas šis jiems „tarnautų“. Jis jiems pristatydavo į įkalinimo įstaigą daiktų, kurių oficialiai negalima nei turėti, nei įsigyti kalėjimo parduotuvėje, t.y., telefono aparatų, SIM kortelių, USB modemų, kroviklių, kelis pakelius cigarečių, kurie buvo prigrūsti psichotropinių tablečių.
Prižiūrėtojas ne tik klusniai vykdė Lopo, S. Dičmono ir jų draugužių nurodymus, ką jiems atnešti į „zoną“, bet ir teikdavo Lopui informaciją apie naujai į tardymo izoliatorių pasodintus jo sėbrus ir juos taip pat aprūpindavo telefonais bei kitais draudžiamais daiktais.
Tačiau „gailestingojo labdariaus“ veikla užkliuvo kriminalistams, kurie ėmė stebėti A. Kozlovą ir klausytis jo telefoninių pokalbių. „Viską dariau dėl pinigų“, – sučiuptas nusikaltimo vietoje atviravo A. Kozlovas, o sužinojęs, kad pareigūnai turi neginčijamų įkalčių, kaip jis aprūpindavo nuteistuosius ir suimtuosius įvairiais draudžiamais daiktais, smulkiai papasakojo, kaip tai darė.
Jis prisipažino buvęs tarpininkas tarp nuteistųjų ir jų draugų laisvėje. „L. Lapinskas, kai buvau priėjęs prie kameros, kur jis buvo laikomas kartu su S. Dičmonu, manęs paprašė, kad atneščiau jam mobiliojo ryšio telefoną ir vaistų, padedančių auginti raumenis. Jis man davė draugo telefono numerį, kuriam turėjau paskambinti ir paimti, viską, ko reikia“, – pasakojo A. Kozlovas. Anot buvusio prižiūrėtojo, Lopas prašęs jį nueiti ir pas tuo metu tardymo izoliatoriuje sėdėjusį Remį ir perduoti jam mobiliojo interneto modemą.
Prižiūrėtojas uoliai vykdė visus nurodymus, nes nuteistieji ir jų draugai buvo pažadėję gana solidų atlygį. Tačiau A. Kozlovas liko prie suskilusios geldos: užsitarnavo teistumą (teismas jam skyrė 6240 litų baudą), buvo atleistas iš darbo, o tie, kurie naudojosi jo paslaugomis, už riziką tenumetė vos keletą litų.
Petras KURMELIS
