Teisme išaiškėjo, jog izoliatoriaus kamerose sėdintys nusikaltėliai visiškai nebūna izoliuoti nuo sėbrų. „Prašau panaikinti man paskelbtą 6 metų laisvės atėmimo teismo nuosprendį, nes esu nuteistas nepagrįstai, byla prieš mane sufabrikuota“, – tokį drąsų reikalavimą Lietuvos apeliaciniam teismui neseniai suraitė 7 kartus teistas šiaulietis Rimas Krivickas, skunde paaiškinęs, jog nuteistas buvo už tai, kad... kalbėjo telefonu.
Ilgas teistumų sąrašas
Sušvelninti pavasarį Šiaulių apygardos teismo paskirtas bausmes prašė ir Rimo brolis Robertas Krivickas, taip pat brolių talkininkas Jonas Vainauskas. Ir jie teismą tikino nukentėję dėl paprastų pokalbių telefonu – tiesa, dažniausiai vykusių neteisėtai, iš tardymo izoliatoriaus kamerų. Įdomiausia, jog tai tiesa! Tik nuteistieji nutylėjo ir nepripažįsta, jog kalbėdami telefonais iš kalėjimo organizavo prekybą sprogmenimis bei ginklais. Ši byla atskleidžia stebėtiną suimtųjų sumanumą, organizuotumą ir net verslumą.
Broliai Robertas ir Rimas Krivickai nusikaltėlių pasaulyje tikrai ne naujokai. Vyresnėlis 34 metų Robertas, žinomas trimis pravardėmis – Botė, Troba, Robinis – pirmą kartą įkalintas sulaukęs dvidešimties – už išžaginimą. Po to jis „surimtėjo“ – likusius penkis kartus kalėjo už kur kas garbingesnius dalykus: plėšimą, sukčiavimą, turto prievartavimą, liudytojų bauginimą.
Jaunėlio brolio Rimo Krivicko (28 m.), taip pat teisto 7 kartus, sąrašas nė kiek ne trumpesnis: vagystė, chuliganizmas, plėšimas, avarija, kurios metu buvo sužalota žmonių, narkotinės medžiagos.
Bausmė – už pokalbius telefonu
Bene labiausiai Rimas Šiauliuose išgarsėjo prieš dvejus metus, kai kartu su dviem bičiuliais beisbolo lazdomis pamokė vieną Šiaulių smarkuolį Aivarą P., pravarde Pucius. Bemušdami vyrai kiek persistengė, nes lazdomis taip sutaršė Puciui kaukolę, kad tas visam gyvenimui liko prie lovos prikaustytas sunkus invalidas – tėvų siaubui jis treti metai merdi lovoje neatgaudamas sąmonės.
Šiemet pavasarį abu broliai buvo atvežti į Šiaulių apygardos teismą, kad išgirstų po septintąjį nuosprendį. Robertas buvo atgabentas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, Rimas – iš Alytaus pataisos namų. Šiaulių apygardos teismas Rimą Krivicką nuteisė kalėti 6 metus, Robertą – pusmečiu ilgiau. Ir iš tikro – vien tik už pokalbius nelegaliai laikytais mobiliaisiais telefonais iš tardymo izoliatoriaus kameros!
Tik tie pokalbiai buvo ne tokie jau nekalti. Ne su namiškiais ir ne apie orą, o su sėbrais apie sprogmenis, ginklus, narkotikus.
Brolių pokalbiai, kuriuos susekė ir vėliau klausėsi policija, prasidėjo pirmosiomis 2007-ųjų dienomis. Tuo metu abu broliai sėdėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir abu „susiveikė“ po mobilaus ryšio telefoną. Kaip – sužinosime vėliau.
Slaptavietė Smėlio gatvėje
Naktį, kai prižiūrėtojų mažiau ir jie negirdi, Robertas Krivickas telefonu išsiaiškino, kad Šiauliuose sukiojasi vyras, ieškantis nusipirkti sprogmenų. Su juo susisiekęs ir pažadėjęs prekę, Robinis paskambino savo bičiuliui Tomui Kavieckiui, pravarde Džordžas, ir paprašė atlikti nesudėtingą prekybinę operaciją – kartu su 45 metų kitu šiauliečiu Arūnu Šiurkumi, pravarde Šarapovas, nuvykti į slaptavietę Šiauliuose, Smėlio gatvėje, atkasti joje paslėptus sprogmenis su detonatoriais ir juos parduoti klientui. Prieš baigdamas pokalbį Robinis Džordžui smulkiai paaiškino, kur yra ta slaptavietė, kur ir kada sprogmenų atvyks pirkėjas, kokią prašyti kainą.
Džordžas prašymą tiksliai įvykdė. Jis, kaip ir buvo paliepta, nuvyko prie statomo namo Šiauliuose Smėlio gatvėje, kartu su A. Šiurkumi iškasė juodo polietileno maišą. Jame pūpsojo 7 gabalai rusiško trotilo – iš viso beveik 3 kilogramai. Kasėjai dar prigriebė 8 sprogdiklius-detonatorius ir sutartą valandą buvo miesto centre, Ežero gatvėje. Čia atvyko pirkėjas – 3 kartus teistas 49 metų Jonas Vainauskas.
Apžiūrėjęs prekes J. Vainauskas pareiškė trotilą perkąs, tik kad jam 3 kilogramų per daug. Vyrai greitai suderėjo, kad pirkėjas ima 4 gabalus trotilo ir 4 detonatorius. J. Vainauskas Džordžui su Šarapovu atskaičiavo 1000 litų, likusius 600 pažadėdamas sumokėti vėliau.
Brolis parūpino ginklų
Vėl susiskambinę su kameroje naujienų laukiančiu Robertu Krivicku, T. Kavieckis su A. Šiurkumi atraportavo apie sėkmingai atliktą užduotį. Bičiuliams beliko atlikti paskutinį Botės nurodymą – pasirūpinti kalinio žmona. Tad T. Kavieckis su A. Šiurkumi 300 litų pasiliko sau kaip atlygį už darbą, o 700 litų nuvežę padavė R. Krivicko žmonai. Nenupirktą trotilą bičiuliai vėl tyliai užkasė iš kur paėmę.
Kol vyresnėlis Robertas iš tardymo izoliatoriaus kameros prekiavo sprogmenimis, kitoje kameroje sėdėjęs jaunėlis Rimas sudarė ginklų sandorį. Rimas Krivickas irgi paskambino tam pačiam T. Kavieckiui, paprašė savo klientui – kauniečiui D. Stankaičiui – parduoti šiek tiek ginklų.
T. Kavieckis netrukus susitiko su savo pažįstamu Alvydu, kuris Šiaulių rajone laikė užkasęs du Sudajevo konstrukcijos pistoletus-kulkosvaidžius ir kelias dešimtis šovinių.
Išgirdęs, kad yra pirkėjas, 2007-ųjų sausio 11-ąją Alvydas ginklus iškasė, savo automobiliu atvežė į Šiaulius ir už 3300 litų pardavė T. Kavieckiui. Džordžas tą pačią naktį kulkosvaidžius D. Stankaičiui „prastūmė“ jau už 4700 litų.
Kaliniai užverbavo prižiūrėtoją
Skaitytojai jau tikriausiai pašiurpę, kad tardymo izoliatoriaus kaliniai turi mobiliųjų telefonų ir jais, pasirodo, sugeba organizuoti prekybą ginklais. Kolonijų ir izoliatorių administracija nuolat rengia kratas, vis konfiskuoja kortų, peilių ar telefonų. Užpernai rudenį eilinės kratos metu buvo surasti bei konfiskuoti ir brolių telefonai. Klystate, jei manote, kad broliai Robertas ir Rimu Krivickai nusiminė ir liko be ryšio.
2007-ųjų spalį Rimas Krivickas Šiaulių tardymo izoliatoriaus budėtojui Virginijui Siliūnui pasiūlė sandėrį. Jei prižiūrėtojas susiskambintų su reikiamu žmogum, iš jo paimtų ir jam į kamerą slapta atneštų 2 mobilaus ryšio telefonus, gautų 400 litų atlygį. Vos pusmetį prižiūrėtoju dirbęs 27 metų V. Siliūnas sutiko. Apsidžiaugęs Rimas Krivickas prižiūrėtojui padavė popieriaus skiautelę, ant kurios buvo užrašytas vardas „Tomas“ ir jo mobilaus telefono numeris. Tai buvo Tomo Kavieckio numeris.
Grįžęs iš darbo V. Siliūnas paskambino T. Kavieckiui ir iš pastarojo gavo du telefonus ir žadėtąjį atlygį. Telefonus paslėpęs po uniforma, V. Siliūnas juos slapta įnešė į tardymo izoliatorių ir kolegų nepastebėtas perdavė Rimui Krivickui.
Nežinia, ko ir kiek V. Siliūnas būtų dar R. Krivickui nešiojęs, bet pernai sausį nesąžiningas prižiūrėtojas įkliuvo. Mat izoliatorių vadovybė retkarčiais tikrina ir savo darbuotojus, ypač jaunus, neseniai dirbančius. Vieno tokio netikėto patikrinimo metu pas V. Siliūną rasti keli gramai narkotikų – kanapių. Tardomas įkliuvėlis prisipažino kvaišalus nešęs... atspėjote, Rimui Krivickui.
Bausmės liko nepakeistos
V. Siliūnas atvirai papasakojo apie savo sandorius ir santykius su nusikaltėliais. Pasak prižiūrėtojo, už į kamerą nuneštus narkotikus jam buvo pažadėtas 100 litų atlygis. Tačiau kanapes perdavęs vyras mokėjo derėtis, atsilygino tik 60 litų.
Sulaikius V. Siliūną, atsakomybėn buvo patraukti ir broliai Krivickai bei jų 5 sėbrai.
Sprogmenis pirkęs ir kažkam perpardavęs J. Vainauskas nuo atsakomybės mėgino slėptis Airijoje, kur dirbo vairuotoju, bet šioje šalyje buvo grąžintas į Lietuvą ir suimtas. Jis buvo nuteistas kalėti 4 metus. Eikliųjų brolių Krivickų pirmajam pagalbininkui T. Kavieckiui buvo skirta kalėti pusantrų metų. Arūno Šiurkaus pagalba kasiojant bei vežiojant trotilą įvertinta 10 400 litų bauda.
Kiti brolių pagalbininkai nuteisti mažesnėmis baudomis. Buvęs tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojas V. Siliūnas taip pat atsipirko išgąsčiu – lygtine bausme. Dabar staliumi dirbantis V. Siliūnas teismo įpareigotas be atlyginimo atidirbti 70 valandų globos ar rūpybos įstaigose.
Lietuvos apeliacinis teismas nė vienam besiskundusiųjų bausmės nesumažino.
Sigitas Stasaitis