– Endometriozė dažnai įvardijama kaip viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Kas tai per liga?
– Endometriozė diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, deja, dažnai jau pažengusios stadijos. Liga atrandama, kai ieškoma priežasčių, kodėl moteris negali pastoti. Echoskopinės ginekologinės apžiūros metu kiaušidėse radus cistų su endometriozei būdingais požymiais ar įtariant, kad dubens ertmėje yra sąaugų, pacientėms rekomenduojama atlikti laparoskopinę operaciją, kurios metu pašalinamos cistos, paimami pakitusio kiaušidžių audinio bandiniai (biopsija). Histologinis biopsijos tyrimas leidžia patikimai patvirtinti arba atmesti endometriozės diagnozę, – sako akušerė-ginekologė D. Bužinskienė. – Retais atvejais pasitaiko, kad endometriozė pasireiškia ir kraujingu kosuliu ar haliucinacijomis. Atsiradus tokiems simptomams, moterys paprastai kreipiasi į kitų sričių gydytojus ir tik magnetinio rezonanso tyrimas padeda nustatyti galimus endometrioidinius židinius, o biopsija – patvirtinti diagnozę. Tai iš tiesų labai klastinga liga.
Endometriozė gali būti išorinė, kai gimdos gleivinės audinys išveša už gimdos ertmės ribų, arba vidinė, kai išveša gimdos raumenyje. Endometriozės židiniai dažniausiai susidaro dubens ertmėje (kiaušidėse, ant gimdos ir kiaušidžių raiščių, ant gimdos išorinės sienos, dubens pilvaplėvėje), pilvo ertmėje (žarnyne, šlapimtakiuose, ant šlapimo pūslės), pasitaiko, kad jų atsiranda plaučiuose ar netgi smegenyse. Šie dariniai reaguoja į moters organizmo hormoninius pokyčius. Kaip ir audinys gimdoje, endometrioidiniai dariniai menstruacijų metu pradeda kraujuoti. Kadangi nėra natūralių būdų kraujui pasišalinti, vyksta vidinis kraujavimas, kuris sukelia uždegimą, formuojasi sąaugos ir cistos. Moteris dažniausiai jaučia didelį, aštrų skausmą, kuris gali trukti nuo keleto minučių iki kelių dienų, o ligai progresuojant, tampa nuolatinis, lėtinis.
– Ar endometriozė yra viena modernios visuomenės ligų? Kodėl šios ligos mastas kasmet vis labiau auga?
– Skaičiuojama, kad kas dešimta moteris kenčia nuo endometriozės. Medikai vis dar diskutuoja, kas sukelia šią ligą. Pastaruoju metu vyrauja teorija, kad endometriozę reikėtų priskirti autoimuninėms ligoms. Genetika taip pat nėra paskutinis veiksnys, be to, pastebimos ligos sąsajos su aplinkos užterštumu, nesveiku maistu, ypač hormonais šertų galvijų ar paukščių mėsa. Aišku, medicinos paslaugų ir diagnostikos prieinamumas, didėjantis visuomenės sąmoningumas, supratimas, kad skausmas turi būti gydomas randant jo priežastį, o ne slopinant simptomus prisideda prie statistikos skaičiaus augimo – visa tai padeda dažniau diagnozuoti endometriozę, – vardijo gydytoja D. Bužinskienė. Kita vertus, dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu moteris beveik nuolatos būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne du trys, o dešimt ir daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra moters organizme vaisingu periodu buvo iš esmės kitokia, sąlygos vystytis endometriozei ne tokios palankios kaip dabar.
– Kokie požymiai turėtų priversti sunerimti ir kreiptis į gydytojus?
– Kiekvienai moteriai, net ir neturinčiai nusiskundimų rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, atlikti išsamią ginekologinę apžiūrą, echoskopu išsitirti vidaus lytinius organus, atlikti gimdos kaklelio tyrimą. Patyręs gydytojas ginekologas pastebės netipinius darinius gimdoje, kiaušidėse ar kiaušintakiuose ir, reikalui esant, paskirs laparoskopiją. Priklausomai nuo paimtų audinių biopsijos tyrimo rezultatų, bus paskirtas gydymas.
Labai svarbu, kad moteris nesidrovėtų ir atvirai išsakytų gydytojui savo negalavimus: menstruacijų ciklo sutrikimus (skausmingas, gausias mėnesines, rudą tepimą iš genitalijų prieš menstruacijas ir po jų, kraujavimą vidury ciklo ir pan.), pilvo ir dubens skausmus, skausmingus lytinius santykius ir kt. Ypač atkreipčiau jaunų mergaičių ir jų mamų dėmesį, nes pasitaiko, kad endometriozė pradeda vystytis dar neprasidėjus mėnesinėms – vadinasi, mergaitės stiprų menstruacijų skausmą priima kaip neišvengiamą, natūralų dalyką ir nesikreipia į gydytojus. Skausmingos, gausios, nereguliarios menstruacijos, rudas tepimas prieš, po mėnesinių ir ciklo viduryje, vidurių užkietėjimas, besikaitaliojantis su viduriavimu, vidurių pūtimas – tai endometriozei būdingi požymiai. Skausmas apatinėje pilvo ar nugaros dalyje, spazminiai žarnyno skausmai, nuolatinis nuovargis, depresija irgi būdingi endometriozei. Nustačius mažakraujystę, taip pat reikėtų kreiptis į ginekologą, nes jos priežastis gali būti gausus kraujavimas menstruacijų metu.
– Nėštumas – natūralus būdas endometriozei gydyti?
– Nėštumas ir žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą – tuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja. Dažniausiai nėštumas iš tiesų sustabdo endometriozės vystymąsi, bet daliai moterų po gimdymo ji pasireiškia dar aršiau: didesniais skausmais, varginančiomis menstruacijomis. Be to, ne visada pavyksta nėštumu gydyti endometriozę, nes ši liga 40 proc. moterų neleidžia pastoti.
Endometriozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir vietos, kur formuojasi endometrioidinis darinys. Dažniausiai skiriama hormoninių preparatų, kontraceptinių arba progestininių tablečių, kurios slopina estrogenų gamybą, endometriozės židiniai nebeauga, todėl organizmo imuninė sistema ilgainiui juos sunaikina. Gydytojas gali paskirti ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kurie taip pat slopina skausmą.
Dažnu atveju sergant endometrioze reikalinga ir chirurginė invazija. Moterims atliekamos laparoskopinės operacijos, kurių metu pašalinamos endometrioidinės kiaušidžių cistos ir kiti endometrioidiniai židiniai, susiformavę ant kiaušintakių, kiaušidžių, gimdos, raiščių (gimdos ir kiaušidžių), taip pat dėl endometriozės atsiradusios sąaugos dubens ertmėje. Laparoskopija laikoma auksiniu endometriozės diagnostikos ir gydymo standartu, nes invazija yra nedidelė, tausojanti moters organizmą, pjūviai itin maži, procedūra atliekama taikant nejautrą. Jei nekyla komplikacijų, jau kitą dieną pacientė išleidžiama namo. Po operacijos skiriamas gydymas priklauso nuo moters planų: jei ji neplanuoja nėštumo, skiriama hormoninių kontraceptinių arba progestininių tablečių. Jei moteris nori susilaukti vaikelio, patariama kuo greičiau pastoti. Didelė dalis pacienčių po laparoskopinės operacijos pastoja ir susilaukia ne vieno vaikelio, todėl endometriozės diagnozė tikrai nėra nevaisingumo nuosprendis, – sakė MDGC ginekologė D. Bužinskienė.
Gimdžiusioms ir arti menopauzės esančioms moterims, kurias vargina gausios mėnesinės ir nustatyta vidinė endometriozė (adenomiozė), rekomenduojama hormoninė kontraceptinė spiralė į gimdą. Itin sunkiais endometriozės atvejais, kai darinys yra apraizgęs vidaus organus ir kelia grėsmę pacientės sveikatai, šalinami vidaus lytiniai organai – gimda, kiaušidės, kiaušintakiai, sukeliama menopauzė.
Endometriozės pagalbos grupė socialinėje erdvėje
– Vakarų Europoje populiarios įvairiomis ligomis sergančiųjų tarpusavio pagalbos grupės kuriasi ir lietuviškoje socialinėje erdvėje. Socialiniame tinkle „Facebook“ yra susibūrusios moterys, kurioms diagnozuota endometriozė (raktinis žodis „endometriozė“). Šioje platformoje merginos dalinasi savo išgyvenimais, ligos istorijomis, taip pat įkvepia, padrąsina viena kitą, nes dažną kankina nerimas dėl galimo nevaisingumo. Sėkmingi pavyzdžiai suteikia vilties ir jėgų tik ką gydymą pradėjusioms merginoms. Sąvoka „moterų ligos“ pamažu traukiasi iš tabu zonos. Reguliari profilaktika ir prieinama informacija leidžia laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti klastingąją endometriozę.
Kovo mėnuo visame pasaulyje skirtas šviesti apie endometriozę, jos simptomus ir gydymą.
